Nors temperatūra kyla visame pasaulyje, ne visi šio reiškinio neigiamą poveikį patiria vienodai: pasaulinis atšilimas krauna turtus turtingiesiems, o vargšus stumia į dar didesnį skurdą.

Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, jog klimato kaita per praėjusius penkiasdešimt metų padidino nelygybę tarp šalių, lėtindama neturtingiausių valstybių augimą bei dar labiau keldama turtingiausių šalių gerovę.

Stanfordo universiteto Kalifornijoje (JAV) tyrėjai teigia, jog atotrūkis tarp pasaulio neturtingiausių ir turtingiausių valstybių šiandien yra 25 proc. didesnis vien dėl pasaulinio atšilimo daromo poveikio. Kitaip tariant, jei ne klimato kaita, šis plyšys būtų ketvirtadaliu mažesnis. Labiausiai pasaulinis atšilimas paveikė Afrikos valstybes atogrąžų platumoje.

Pavyzdžiui, Mauritanijos ir Nigerijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui dėl temperatūros kilimo sumažėjo 40 procentų. Indijos, kuri Tarptautinio valiutos fondo duomenimis šiemet taps penktąja didžiausia ekonomika pasaulyje, BPV vienam gyventojui dėl pasaulinio atšilimo 2010 metais sumažėjo 31 proc.

Devintoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje Brazilijoje, tyrimo duomenimis, šis rodiklis siekia 25 proc. Kita vertus, kaip teigiama JAV Nacionalinės mokslų akademijos žurnale paskelbtoje studijoje, dėl pasaulinio atšilimo BPV vienam gyventojui padidėjo keliose turtingiausiose šalyse, įskaitant valstybes, kuriose išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Profesorius Marchallas Burke’as keletą metų analizavo ryšį tarp temperatūros ir ekonomikos svyravimų laikotarpiu nuo 1961 metų iki 2010 metų 165 šalyse.

Tyrimo metu jis pasitelkė daugiau kaip 20 klimato modelių ir siekė nustatyti, kaip dėl žmonių veiklos kiekvienoje valstybėje pakilo temperatūra. Po to mokslininkas suskaičiavo apie 20 tūkst. versijų, kaip būtų kitęs šių šalių metinis ekonomikos augimas, jei klimatas nebūtų pasikeitęs.

Prof. M Burke‘as nustatė, kad ekonomika greičiau augo „šaltose“ šalyse tais metais, kai orai buvo šiltesni už vidurkį, o „karštose“ valstybėse šiltesniais metais ekonomikos augimas lėtėjo. „Istoriniai duomenys aiškiai parodo, kad tais metais, kai temperatūra yra nei per karšta, nei per šalta, užauginamas didesnis grūdinių kultūrų derlius, žmonės yra sveikesni ir dirba produktyviau“, – sako jis.

Mokslininkas argumentuoja, jog „šaltos“ šalys kylant gyvsidabrio stulpeliui pjauna „atšilimo naudą, o „karštos“ šalys šiltesniais metais krenta į gilesnę ekonomikos duobę. „Egzistuoja daugybė modelių, paaiškinančių, kaip temperatūra veikia ekonominio aktyvumo suvestines.

Kad ir žemės ūkis. „Šaltose“ šalyse dėl žiemos augalų brendimo ir derliaus nuėmimo sezonas yra labai ribotas. Kita vertus, įrodyta, jog karštesniais nei vidutiniškai metais grūdų prikuliama gerokai mažiau“, – teigia mokslininkė Noah Diffenbaugh. Panašiai, pasak jos, neginčijamai įrodyta, kad pakilus temperatūrai krenta darbo produktyvumas, smunka pažintinė veikla bei kyla daugiau tarpasmeninių konfliktų.

Mokslininkai sako, jog dar likę neaiškumų dėl klimato atšilimo naudos „šaltesnėms“ ir turtingesnėms šalims, tačiau „karštoms“ šalims klimato kaitos poveikis esąs akivaizdus. Jeigu tyrimas apimtų pasaulinį atšilimą nuo pramonės revoliucijos laikų, efektas esą būtų dar akivaizdesnis.

„Studija patvirtino, kas ir taip buvo žinoma, jog klimato kaita veikia kaip grėsmių daugiklis, nes egzistuojančius pažeidžiamumus verčia dar didesniais pažeidžiamumais. Tai reiškia, kad vargingiausios ir pažeidžiamiausios šalys dėl klimato kaitos nukenčia labiausiai, kad besivystančios šalys su ekstremaliu atšilimo poveikiu kovoja savo ekonomikos augimo sąskaita“, – sako „Greenpeace Africa“ vyresnysis politikos patarėjas Happy Khambule.

Tokias išvadas patvirtinta neseniai įvykusios nelaimės. Kovo mėnesį per Mozambiką, Malavį ir Zimbabvę praūžęs „Idai“ ciklonas nusinešė daugiau kaip 900 žmonių gyvybes. Tačiau net turtinga Pietų Afrika, turinti išplėtotą infrastruktūrą, susiduria su dideliais iššūkiais ekstremalių gamtos nelaimų, tokių kaip vandens krizė 2018 metais ar potvyniais Kwazulu Natal provincijoje, akivaizdoje.

„Afrikos šalys labai mažai „prisidėjo“ prie pasaulinio atšilimo, tačiau klimato poveikis joms yra stipriausias, tam jos menkiausiai pasirengusios“, – sako H. Khambule.

Studija parodė, kad laikotarpiu nuo 1961 metų iki 2010 metų visos 18 valstybių, kuriose CO2 (anglies dvideginio) išmetimas vienam gyventojui neviršija 10 tonų, patyrė nuostolių dėl pasaulinio atšilimo.

Jų BVP vienam gyventojui krito 27 proc. lyginant su scenarijumi, kai temperatūra nebūtų pakilusi. Tuo metu net 14 iš 19 valstybių, kuriose CO2 išmetimas vienam gyventojui viršija 300 tonų, „laimėjo“ dėl klimato kaitos – jose BVP vienam gyventojui padidėjo 13 proc. „Vargingos šalys ne tik neturėjo naudos iš didesnio energijos vartojimo, bet daugelis jų santykinai tapo dar vargingesnėmis dėl didesnio energijos vartojimo turtingose šalyse“, – rašoma studijoje.

Tyrimo išvados sulaukė ir kritikos. Berklio universiteto (JAV) profesorius Solomonas Hsiangas sutinka, kad pasaulinis atšilimas darbo neigiamą poveikį vargingesnėms ir „karštesnėms“ šalims, tačiau mano, kad negatyvus klimato kaito poveikis jaučiamas ir turtingesnėse šalyse.

Pasak jo, neaišku, kaip ekonomikos augimą klimato kaita veikė vidurinės platumos šalyse, įskaitant JAV, Kiniją ir Japoniją – tris didžiausias ekonomikas pasaulyje. „Ilguoju laikotarpiu klimato atšilimas neduos naudos niekam. Jeigu atšilimo nepavyks sustabdyti, susidursime su negrįžtamais klimato pokyčiais. Labai svarbu, kad didžiausi pasaulio teršėjai kuo greičiau sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus“, – sako H. Khambule.

Jo nuomone, politikai turėtų klimato kaitą vertinti daug rimčiau, nei vertina dabar, ir užtikrinti greitesnį perėjimą nuo iškastinio kuro į atsinaujinančią energetiką.

Parengė Arvydas Jockus

Skelbti