Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kinijos pamokos: kaip įveikti epidemiją?

Kinija dar atsargiai, bet jau gana optimistiškai kalba apie pasiektą persilaužimą kovoje su COVID-19 viruso epidemija.

Švelnina karantiną

Naujų užsikrėtimų skaičius Hubėjaus provincijoje Kinijoje, kuri prieš 4 mėnesius tapo COVID-19 epidemijos židiniu, praėjusią savaitę sumažėjo iki vos kelių per dieną, o vėliau jų visai nebeliko. Prieš savaitę, kovo 18 d., pasak Kinijos valdžios atstovų, bendras koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius nuo pat epidemijos pradžios pasiekė 80 894, iš viso mirė 3 237. Praėjusią savaitę prabilta apie dar vieną gerą ženklą: per paskutines 7 paras 84,6 proc. naujų užsikrėtimo atvejų Kinijoje buvo nustatyti į šalį atvykusiems infekuotiems keliautojams iš užsienio, daugiausia iš Europos valstybių. Taigi, atrodo, kad dabar epidemiologinė situacija visiškai pasikeitė: užkratas labiau plinta už Kinijos sienų, nei jos viduje. Užvakar, kovo 23 d., Uhano mieste, iš kurio 2019 m. lapkričio viduryje po pasaulį pasklido COVID-19 koronavirusas, jau penkias paras iš eilės nebuvo užregistruota nė vieno naujo užsikrėtimo atvejo. Miesto valdžia ėmėsi švelninti sausio 23 d. įvesto griežto karantino sąlygas, pavyzdžiui, infekcijos nepaliestuose miesto rajonuose leido būriuotis viešose vietose, o netoli miesto esančių kaimų, kuriems pasisekė išvengti epidemijos, gyventojams buvo suteiktas leidimas imtis pavasarinių žemės ūkio darbų.

Žinoma, visa tai dar nereiškia, kad kinai gali švęsti pergalę. Vakarų šalių apžvalgininkai, remdamiesi neįvardintais šaltiniais Kinijoje, spėja, kad šios šalies valdžia galbūt pernelyg optimistiškai apibūdina situaciją: Pekinui dėl politinių sumetimų esą labai svarbu parodyti ne tik savo šalies visuomenei, bet ir visam pasauliui, kad kova su COVID-19 virusu dėl neva išmintingų ir griežtų centrinės valdžios veiksmų buvo labai sėkminga ir jau artėja prie pergalingos pabaigos. Pasauliui siunčiama aiški žinia, kad Kinijoje netikėtai kilusi epidemija buvo tinkamai suvaldyta, ir dabar atsigaunančios įmonės grįžta prie įprastinio darbo režimo, o šalies valdžia įvairioms šalims pradėjo tiekti humanitarinę paramą medicininių kaukių, pirštinių, respiratorių ir kitų apsaugos priemonių, kurių taip trūksta epidemijos apimtoms valstybėms, siuntomis.

Tikėtina, kad Kinijos valdžia, iš pradžių bandžiusi nuslėpti viruso protrūkį Uhano mieste ir mėginusi užčiaupti apie mirtiną pavojų prabilusius medikus, iš tiesų turėtų prisiimti rimtą politinę atsakomybę, ir ne tik prieš savo šalies gyventojus. Jeigu ne bandymai užmaskuoti krizę, galbūt ir pati Kinija, ir kitos pasaulio šalys būtų gavusios žymiai daugiau laiko pasiruošti. Kaip jis galėjo būti išnaudotas, kitas klausimas: matome, kad dar gerokai iki to laiko, kai užkratas pasiekė Italiją ir kitas Europos šalis, Lietuvos sveikatos apsaugos valdininkai iš esmės snaudė ir nepasirūpino, kad būtų kuo greičiau įsigyta pakankamai priemonių medikams apsaugoti, reagentų viruso nustatymo tyrimams, net elementarių dezinfekcijos priemonių gyventojams. Juk apie pavojingai plintančią epidemiją Kinijos valdžia oficialiai paskelbė dar praėjusių metų gruodžio 31 d., o pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo nustatytas tik vasario 28 d. Turėjome du mėnesius, kurie, kaip šiandien rodo akistata su epidemija, buvo iššvaistyti tuščiai.

Už neišmoktas pamokas Italija jau moka didelę kainą: Bergamo miesto ligoninėse mirusius pacientus kariuomenės sunkvežimiai gabena į aplinkinius krematoriumus.

Namų arešte – kas antras

Liaudies išmintis ragina mokytis iš svetimų klaidų, bet, kaip visada, į protą atveda tik savos – skaudžios, didelės ir neatitaisomos, nes kalbame apie žmonių gyvybes. Bet, kaip sakoma, mokytis niekada nevėlu: gal COVID-19 epidemiją suvaldžiusios Kinijos pavyzdys galėtų ir Lietuvai, ir kitoms pasaulio šalims atverti akis į svarbiausius dalykus, su kuriais pirmieji susidūrė kinai? Galbūt iš tiesų juos dar per anksti sveikinti su pergale, gal optimistiški skaičiai yra išpūsti, gal tikroji padėtis ir pačioje Hubėjaus provincijoje, ir kaimyniniuose šalies regionuose toli gražu dar nėra tokia gera, gal Kinijai iš tikrųjų gresia antroji epidemijos banga? Kaip bebūtų, svarbiausio Kinijos pasiekimo nepaneigsi: epidemija akivaizdžiai slūgsta. Kaip pavyko tai padaryti?

Atsakymo į šį klausimą ieškojęs autoritetingas britų mokslo žurnalas „Nature“ priminė, kad šiuo metu daugelis pasaulio šalių pasekė Kinijos pavyzdžiu ir įvedė nacionalinį karantiną. Sausio viduryje Kinijos valdžia uždarė epidemijos epicentrą – Uhano miestą – ir atkirto visos Hubėjaus provincijos, kurioje gyvena daugiau kaip 60 mln. žmonių, susisiekimą su kitais Kinijos miestais automobilių magistralėmis, geležinkeliais ir lėktuvais. Netrukus po to daugelio šalies miestų gyventojams buvo griežtai liepta likti namuose ir išeiti iš jų tik būtiniausiais atvejais – nusipirkti maisto ar atvykti pas gydytoją. Skaičiuojama, kad tokiame namų arešte atsidūrė apie 760 mln. žmonių, arba beveik pusė Kinijos gyventojų.

Po dviejų mėnesių naujų užsikrėtimų atvejų Kinijoje imta registruoti po maždaug 20 per dieną, epidemijos pradžioje jie buvo skaičiuojami tūkstančiais. Taigi, griežtos karantino priemonės, pasak JAV epidemiologų, buvo labai sėkmingos. Pasak specialistų, iki karantino pradžios kiekvienas užsikrėtęs žmogus virusą perduodavo vidutiniškai dviem asmenims, todėl liga sparčiai plito. Jei toks plitimas nebūtų sustabdytas, virusu būtų užsikrėtę apie 40 proc. Kinijos gyventojų, tai yra maždaug 500 mln. žmonių. Tačiau po pirmosios karantino savaitės užkrečiamumo rodiklis sumažėjo iki 1,05. Epidemijai buvo suduotas stiprus smūgis. Nors užsikrėtusiųjų skaičius ir toliau augo, epidemiologinė kreivė jau ėmė žemėti: laikas pamažu, bet nesustabdomai ėmė veikti jos nenaudai.

Sėkmės receptas

Visgi milžiniškos pastangos Kinijoje užtikrinti griežto karantino režimą kai kuriuose šalies regionuose turėjo ir svarbų trūkumą – jos buvo pavėluotos, teigia Mičigano universiteto (JAV) epidemiologas Howardas Markelis. Pasak jo, tai, kad Kinijos valdžia ne iš karto ėmėsi griežtų priemonių, ko gero yra pagrindinė koronaviruso išplitimo po visą pasaulį priežastis. Sautamptono universitete (Didžioji Britanija) parengtas naujų infekcinių ligų plitimo imitacinis modelis atskleidė, kad jei Kinija būtų įvedusi griežto karantino priemones savaite anksčiau, tai būtų užkirtę kelią 67 proc. užsikrėtimo atvejų visoje šalyje. O jeigu tos priemonės būtų įvestos 3 savaitėmis anksčiau, tai yra sausio pradžioje, užsikrėtusiųjų būtų buvę vos 5 proc. nuo dabartinio jų skaičiaus.

Dar viena svarbi pamoka: paaiškėjo, kad susisiekimo su Uhano miestu apribojimas, sausumos ir oro transporto sustabdymas iš tiesų padėjo pažaboti viruso plitimą, bet neilgam. Epidemiologai apskaičiavo, kad tai epidemijos plitimą leido pristabdyti 4 dienoms. Tačiau žymiai efektyvesnis buvo kitas Kinijos valdžios sprendimas: uždraudus tarptautinius skrydžius iš šios šalies, koronaviruso plitimas į užsienį buvo sulėtintas 2–3 savaitėms. Taip pat reikia pabrėžti, kad griežto karantino režimas, kai miestuose buvo ribojamas visuomeninis transportas, uždrausti masiniai renginiai, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės ir restoranai, leido užsikrėtimo atvejų sumažinti 37 proc., palyginti su Kinijos miestais, kuriuose tokių priemonių nebuvo imtasi. Taigi, toks karantinas pasirodė efektyvus, bet tik su sąlyga, kad jis yra užtikrinamas kariuomenės ir policijos pajėgomis, o už taisyklių laužymą gresia žaibiška ir griežta atsakomybė. Viso to Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, deja, dar nėra ir kažin ar bus.

Vis dėlto pačia svarbiausia kinų kovos su koronavirusu recepto dalimi yra kaip galima ankstesnis užsikrėtusiųjų nustatymas plačiai atliekamais tyrimais ir greita užsikrėtusiųjų izoliacija. Jeigu ne šie veiksmai, dabar užsikrėtusiųjų skaičius Kinijoje būtų buvęs 5 kartus didesnis, nei vasario mėnesį, rašo „Nature“. Jei vertintume visus Kinijos patirties diktuojamus kovos su epidemija prioritetus, pats pagrindinis jų – ankstyva diagnostika ir izoliavimas. Deja, ir viena, ir kita Lietuvoje kol kas yra tik parodomojo pobūdžio. Tikrinimo apimtys labai ribotos, izoliuotųjų režimo niekas nekontroliuoja. Savaime suprantama, kad neišmoktos pamokos turi savo kainą. Kinija uždelstoje kovoje su COVID-19 jau prarado daugiau kaip 3 200 žmonių (oficialiais duomenimis). Kokią kainą sumokėsime mes, turbūt parodys artimiausios savaitės ir mėnesiai.

Rekomenduojami video