Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kinai kels Baltarusijos žemės ūkį

Kinijos atstovai pranešė, kad į Baltarusijos žemės ūkio sektorių planuojama investuoti daugiau kaip milijardą JAV dolerių. Jei viskas klostysis sėkmingai, Kinija gali pralenkti Rusiją ir tapti didžiausia baltarusiškų maisto produktų importuotoja.

Gali nustelbti Rusiją

Ir Baltarusijos, ir Rusijos spauda didelį dėmesį skiria sparčiai didėjančiam Minsko ir Pekino ekonominiam bendradarbiavimui, tiesa, jis vertinamas gana skirtingai. Ir tai suprantama: šiuo metu baltarusių žemės ūkio bendrovės ir maisto perdirbimo įmonės kone visą savo produkciją tiekia Rusijos rinkai. Pavyzdžiui, 95 proc. visų eksportuojamų baltarusiškų pieno produktų iškeliauja į Rusijos Federaciją. Jei Kinija iš tiesų imsis įspūdingo dydžio investicijų į Baltarusijos žemės ūkį, maisto produktų eksporto kryptys ir struktūra gali gerokai pasikeisti.

Aukščiausių Kinijos ir Baltarusijos vadovų vizitai Pekine ir Minske per kelerius pastaruosius metus tapo jau įprasti. Gegužės mėnesį prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau dešimtą kartą apsilankė Pekine, o grįžęs paskelbė tėvynainiams gerą naujieną: esą Kinija netrukus užvers Baltarusiją gausiomis investicijomis, ims vykdyti abiem pusėms naudingus ekonominius projektus, pasiūlys svarbių verslo iniciatyvų. Bendradarbiavimas su Kinija naftos perdirbimo pramonės, mašinų gamybos, socialinio būsto statybos, karinės technikos bei žemės ūkio srityse esą taps dideliu postūmiu buksuojančiai Baltarusijos ekonomikai. Nors pakilias šalies kaimynės vadovo kalbas reikėtų vertinti atsargiai, birželio viduryje į Minską atvykusi Kinijos verslininkų delegacija verčia manyti, kad nuo kalbų išties pajudėta prie darbų.

Į savo išsinuomotas žemes Afrikoje kinai atsiveža savo darbininkus. Scanpix nuotr.

Kursis Mogiliove

Baltarusijos sostinėje Kinijos korporacijų „DRex“ ir „Xinrongji Holding Group“ prezidentai Dai Shiwei'us ir Nian Yunan'as po derybų su žemės ūkio ministru Leonidu Zajacu pasiekė susitarimą iki rugsėjo 1 d. įregistruoti bendrą įmonę, kuri eksportuos į Kiniją baltarusiškus maisto produktus. Šio eksporto apimčių vertė bus ne mažesnė nei 10 mln. JAV dolerių per mėnesį. Kinų verslininkai taip pat įsipareigojo iki šių metų pabaigos išsinuomoti 20 tūkst. ha žemės. Jie statys gyvulininkystės ūkius, kuriuose bus laikoma 40 tūkst. karvių, taip pat jiems skirtas pieno ir mėsos perdirbimo įmones.

Pasak Baltarusijos žemės ūkio ministro, šios Kinijos korporacijų investicijos atiteks Mogiliovo sričiai. Kinams taip pat siūloma investuoti į Oršansko mėsos konservų gamyklą ir kelias pieno perdirbimo įmones. Baltarusių spaudos teigimu, Kinijos verslininkų delegacijos nariai rodė didelį susidomėjimą verslo Baltarusijoje galimybėmis. „Kinijoje – didelė rinka, pas jus – daug maisto produktų. Baltarusijos Vyriausybė dirba labai greitai ir labai efektyviai, tai verčia ir mus paskubėti. Manau, kad numatyti terminai bus išlaikyti“, – tvirtino korporacijos „DRex“ prezidentas Dai Shiwei'us.

Įdomu tai, kad kinai nuomosis dirbamą žemę Mogiliovo srities Klimovičių rajone, t. y. teritorijoje, kuri po 1986 m. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Belieka spėlioti, kodėl kinų verslininkai pasirinko šį regioną – ar nuoma čia pigesnė, ar radiacinės taršos lygis jiems pasirodė visiškai priimtinas.

Juodoji skylė biudžete

Bent jau kol kas Baltarusijos valdžios planai užsitikrinti besotės Kinijos maisto produktų rinkos dalį turėtų būti vertinami atsargiai. Pranešama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Baltarusijos įmonės sugebėjo pusantro karto padidinti maisto eksporto į Kiniją apimtis – jų vertė išaugo iki 4,2 mln. JAV dolerių. Tačiau net ir baltarusišku mastu tai tik lašas visoje maisto produktų eksporto jūroje. Kiekvieną mėnesį Baltarusija eksportuoja žemės ūkio produkcijos už 13 mln. dolerių. Skelbiama, kad baltarusių eksportuotojams Rusijos rinka, į kurią išvežama didžioji dalis produkcijos, yra gana pelninga, pavyzdžiui, grynasis pelnas iš kiekvienos čia parduotos tonos jautienos siekia 684 dolerius (rentabilumas – 21 proc.), o daugelio baltarusiškų sūrių rentabilumas siekia 26–27 proc. 2015 m. Baltarusija eksportavo 15 proc. daugiau mėsos ir dvigubai daugiau pieno produktų, nei Sovietų Sąjungos laikais. Tačiau maisto eksportas į Kiniją išliko labai mažas – ir ne dėl to, kad baltarusiški gaminiai būtų prastos kokybės. Kinijos maisto rinka praktiškai uždaryta gamintojams iš kitų šalių. Šios šalies valdžia remia savo įmones, tad gauti prieigą prie Kinijos rinkos gali tik tos užsienio bendrovės, kurios įkuria bendras įmones su vietiniais gamintojais – žinoma, jų nurodytomis sąlygomis.

Pasak Baltarusijos ekonomistų, dosnios kinų investicijos į žemės ūkį leistų išspręsti daugelį šį sektorių kamuojančių senų problemų. Kolūkiais – nors prieš metus jie pradėti vadinti ūkinėmis bendrijomis arba komunalinėmis unitarinėmis įmonėmis – paremto šalies agrarinio sektoriaus rentabilumas – -2,5 proc. Tai tikra juodoji skylė šalies biudžete, be perstojo siurbianti milijardines lėšas. Kai kurių ekspertų skaičiavimais, 1995–2015 m. laikotarpiu Baltarusijos valdžia žemės ūkiui remti iš viso skyrė apie 100 mlrd. JAV dolerių, vidutiniškai po 5 mlrd. kasmet. Net 65 proc. visų šalies žemės ūkio įmonių veikia nuostolingai.

Baltarusiai viliasi smarkiai padidinti pieno ir kitų maisto produktų eksportą į Kiniją.

Katino ašaros

Visiškai suprantama, kodėl su Kinijos verslininkų investicijomis siejamos didelės viltys. Juolab kad kinų pinigai skiriami ne tik tiesioginei žemės ūkio gamybai. Neseniai Baltarusijos valdžia pranešė investuosianti 645 mln. dolerių į žemės ūkio mašinų gamybos koncerną „Gomselmaš“. Šios lėšos bus paimtos iš anksčiau Kinijos skirto kredito. Tikimasi, kad čia pagamintą žemės ūkio techniką pirks žemę Baltarusijoje išsinuomoję kinų investuotojai. To paties tikisi ir Minsko traktorių gamykla, kuriai modernizuoti valdžia skyrė 1,1 mlrd. dolerių – irgi iš Kinijos suteikto kredito. Tai, kad kinų investuotojai rimtai nusitaikė į Baltarusijos žemės ūkį, turėtų patvirtinti faktas, kad jie nusprendė nesismulkinti ir iškart savo reikmėms įsigyti baltarusišką banką, per kurį būtų vykdomos investicijos. Pranešama, kad jie nusižiūrėjo šiuo metu privatizuoti ruošiamą banką „Moskva-Minsk“, kurį strateginiam investuotojui Baltarusijos Vyriausybė parduoti įsipareigojo iki 2020 m.

Vis dėlto taip laukiamos kinų investicijos į Baltarusijos kaimą turi ir kitą pusę. Kai kurios Afrikos šalys, kuriose kinai nuomojasi didelius plotus dirbamos žemės, jau perprato kiniško verslo subtilybes. Iš viso Kinijos įmonės Afrikos šalyse šiuo metu yra nusipirkusios ar nuomojasi daugiau nei 3 mln. ha derlingų žemių – tai maždaug Belgijos dydžio plotas. Žemė ten nebrangi, tarkime, Etiopijoje hektaro nuoma siekia vos 1,2 JAV dolerio per metus. Įsigyti ją taip pat nebrangu: hektaras kainuoja iki 20–30 dolerių. Kinų verslininkai Afrikoje tiesia kelius, stato infrastruktūrą (tiesa, kartais kinų pastatytus tiltus po poros savaičių nuplauna liūtys), tačiau naudos iš tokių investicijų afrikiečiams nedaug. Pavyzdžiui, Kenijai pasiūlę pigių kreditų ir investicijų į žemės ūkį, kinai išsinuomotas derlingas žemes aptvėrė tvoromis, pastatė miestelius darbininkams iš Kinijos, perdirbimo įmones, atsivežė savo žemės ūkio techniką. Viskas, kas šiose žemėse užauginama ir perdirbama, išvežama atgal į Kiniją. Kenijai lieka tik kuklus mokestis už žemės nuomą ir ateityje sugrįš visiškai nualintos žemės.

Kita vertus, praktika rodo, kad smarkiai rizikuoja ir kinų investuotojai: pavyzdžiui, Kinija savo laiku už pigius kreditus Ukrainai gavo leidimą 50 metų išsinuomoti 5 proc. šios šalies ariamos žemės. Tačiau, nuvertus tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią, kinų investuotojų planus teko atidėti. Ar gali taip atsitikti ir Baltarusijoje? Nors prezidento A.Lukašenkos režimas atrodo labai tvirtas, investicijos planuojamos dešimtmečius į priekį. Tad klausimas, ar iš tiesų kinai pakels Baltarusijos žemės ūkį, ir jei taip, ar ilgam, kol kas išlieka atviras.

Rekomenduojami video