Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kazachstanas – ant istorinių permainų slenksčio

Kaip jau tapo įprasta, kiekvienais metais Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas kreipiasi į tautą per šalies žiniasklaidos priemones. Prieš kelias dienas nuskambėjęs šiemetinis kreipimasis – vienas svarbiausių per visą Kazachstano istoriją. Jame buvo nubrėžtos kelios esminės valstybės vystymosi kryptys. Valstybės vadovo kreipimasis sukėlė didžiulį šalies gyventojų ir tarptautinės bendruomenės susidomėjimą.

Reikia keisti sąmonę

Šiemetinis Kazachstano prezidento kreipimasis didžiausią dėmesį skiria nacionalinio identiteto saugojimui ir stiprinimui. Tai suprantama – valstybė, turinti du didžiulius agresyvius kaimynus – Rusiją ir Kiniją, negali jaustis ramiai ir saugiai.

Stambaus masto pokyčiai Kazachstane neįmanomi be visuomenės sąmonės pokyčių. Tokia pagrindinė N.Nazarbajevo kreipimosi mintis. „Pirmoji naujojo tipo modernizavimo sąlyga yra savo kultūros, savo nacionalinio kodo išsaugojimas. Kartu nevalia ignoruoti istorinės patirties bei tradicijų“, – pabrėžė N.Nazarbajevas. Kazachstano prezidentas išskyrė kelias sąmonės modernizavimo kryptis. Visų pirma tai – konkurencingumas, kai svarbu susikoncentruoti ir prisitaikyti prie naujų realijų bei sąlygų, paimant viską, kas yra geriausio, iš to, ką siūlo naujoji epocha. Tai yra ne tik materialus produktas, bet ir intelektas bei žinios, kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbų žinojimas bei atvirumas kitoms kultūroms.

Modernizavimas neįmanomas be įpročių ir stereotipų keitimo, kartu išskiriant svarbią kryptį – pragmatiškumą. Kažkada neatsakingas buvusios Sovietų Sąjungos ir vėliau nepriklausomomis tapusių respublikų ūkininkavimas beveik sunaikino Aralo jūrą, o tūkstančiai hektarų žemės pavirto ekologinės katastrofos zona. Kazachstano valdžios manymu, tai – pats ryškiausias nepragmatiško požiūrio į aplinką pavyzdys.

Tarp pačių svarbiausių uždavinių sparčiai besikeičiančiame globaliame pasaulyje Kazachstano prezidentas pabrėžė tautinį identiteto išsaugojimą. Nacionalinės tradicijos, papročiai, kalba, muzika, literatūra ir netgi vestuvių apeigos – visa tai turi likti amžiams, pabrėžė N.Nazarbajevas.

Europos link

N.Nazarbajevas pristatė konkretų veiksmų planą – šešis projektus artimiausiems metams. Pačiu svarbiausiu ir neatidėliotinu darbu Kazachstano prezidentas įvardijo laipsnišką kazachų raidyno perėjimą prie lotynų raidyno.

Pirmąkart Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas pasiūlė pakeisti kazachų kalbos rašmenis iš kirilicos į lotyniškus simbolius 2006-aisiais, tuo sukeldamas didelį Rusijos nepasitenkinimą. Kazachų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei. Iki 1929 m. kazachai vartojo arabų raštą, 1929–1940 m. – lotynų, o nuo 1940 m. ją pakeitė modifikuota kirilica su keliomis papildomomis raidėmis specifiniams garsams pažymėti. Kinijoje gyvenantys etniniai kazachai vartoja arabų raštą.

Kazachstano vadovas pabrėžė, kad greitu metu reikia visose srityse pradėti perėjimą prie lotynų raidyno. „Lotynų raidynas vyrauja visame pasaulyje, tad Kazachstanas, jį vartodamas, taps artimesnis ir labiau suprantamas pasauliui, ir tai turės pozityvios įtakos Kazachstano konkurencingumui, parodys, kad šalis orientuota į kuo platesnę sąveiką su tarptautine bendruomene“, – pabrėžė Kazachstano prezidentas. Reikia tik įsivaizduoti, kiek tokiai lingvistinei konversijai prireiks Kazachstano intelektualinių ir materialinių resursų.

Kiti prioritetai

Kiti N.Nazarbajevo paskelbti projektai taip pat skirti kazachų nacionaliniam identitetui stiprinti ir piliečių nacionaliniam sąmoningumui kelti. Vykdant projektą „Naujosios  humanitarinės žinios. 100 naujų vadovėlių kazachų kalba“ planuojama visose šalies aukštosiose mokuklose įkurti  humanitarinių mokslų katedras Kazachstano humanitarinei inteligentijai remti. Per artimiausius metus į kazachų kalbą bus išversta 100 geriausių visų humanitarinių mokslų krypčių pasaulio vadovėlių, ir jaunimas turės galimybę mokytis iš geriausių pasaulio pavyzdžių.

Programos „Tėviškė“ esmė – patriotizmo skatinimas. Pagrindinės šio projekto kryptys –būtinybė organizuoti rimtą kraštotyros veiklą švietimo, ekologijos srityse, studijuoti regiono istoriją.

Projektas „Dvasinės Kazachstano šventenybės“ susies tautos sąmonėje istorinių paminklų aplink Ulytau kalnus ir Chodža Achmedo Jasavio mauzoliejų kompleksą, Tarazo miesto senovės paminklus, Beket-Ata kapinynus ir daugelį kitų vietų. Visi šie nacionaliniai architektūros ir istorijos paminklai, Kazachstano prezidento nuomone, turi sudaryti tautinio identiteto karkasą, ant kurio bus statoma šiuolaikinė šalies kultūra.

Didelis dėmesys bus skiriamas šiuolaikinės kazachų kultūros pristatymui pasaulyje ir propagavimui. Tam skirtas projektas „Šiuolaikinė Kazachstano kultūra globaliame pasaulyje“. Artimiausiu metu planuojama reikšmingiausius kazachų literatūros, kino ir teatro kūrinius išversti į šešias pagrindines Jungtinių Tautų kalbas.

Šeštasis projektas yra „100 naujų Kazachstano veidų“. Tai 100 konkrečių įvairaus amžiaus ir tautybių asmenų iš įvairių regionų, kurie pasiekė ženklių laimėjimų per ketvirtį amžiaus Nepriklausomybės, istorijos. N.Nazarbajevo nuomone, jie turi tapti šalies televizijos dokumentinių laidų herojais, sektinais pavyzdžiais.

„Valstybė ir tauta yra ne statiška konstrukcija, o gyvas besivystantis organizmas“, – savo kreipimesi pabrėžė N.Nazarbajevas. – Laikas nestovi vietoje, o tai reiškia, kad modernizavimas, kaip ir pati istorija, yra tęstinis procesas. Norint išgyventi, reikia keistis. O tie, kurie to nedarys, bus užversti sunkaus istorijos smėlio.“

 

Artūras Brazauskas

 

Rekomenduojami video