Tarp beveik 5 tūkstančių mano „draugų“socialiniame tinkle „Facebook“ yra daug rusų. Gana nemažai jų remia Putiną, o tai mūsų dienomis žodžiui „draugas“ suteikia specifinį prasmės niuansą.

Robertas van Vorenas

Specialiai „Valstiečių laikraščiui“

Socialinis ir politinis barometras

Kai kurie jų iš tikrųjų yra padorūs žmonės, mes tik nesutariame dėl esminių dalykų. Tačiau daugumos pažiūros, kaip sakoma, nėra naudingos mano sveikatai. Ir tarp šių nemėgstamų „draugų“ greičiausiai yra šimtai vadinamųjų interneto trolių, besidarbuojančių Kremliaus propagandininkų armijos mezgamame voratinklyje.

Kodėl aš juos čia laikau? Todėl, kad jie man yra nepriekaištingas indikatorius, rodantis, kam šiomis dienomis yra pasiryžęs Putinas ir ko mes galime toliau tikėtis. Labai dažnai Rusijos veiksmus lydi iš anksto internete ir žiniasklaidoje pradėtos propagandinės kampanijos. O tais atvejais, jei tie veiksmai baigiasi nesėkme, po jų seka tokia pati kampanija, aiškinanti, kodėl pralaimėjimą iš tikrųjų reikia suprasti kaip pergalę. Taip galiu „pajusti“, kai Rytų Ukrainoje būna planuojami kokie nors kariniai veiksmai, arba kad kokia nors veikla nedavė norimų rezultatų, ir tai reikia „paaiškinti“ rusakalbei Kremliaus auditorijai.

Man „Facebook“ yra tapęs socialiniu ir politiniu barometru, kuris tai vienu, tai kitu atveju patvirtina savo efektyvumą. Nuo pat naujametės nakties stebiu, kaip sparčiai didėja rusų, internete skelbiančių tam tikro pobūdžio vaizdo įrašus, skaičius. Tai vaizdo siužetai apie Vakarų Europos miestų gatvėse siautėjančius ir chaosą keliančius imigrantus („pabėgėlius“). Šiuos įrašus paprastai lydi frazės: „Tai, ko nerodo žiniasklaida“ arba „Štai gyvuliai, kuriuos mes įsileidome“. Tos frazės visada menkinančios, jų paskirtis – kelti pyktį ir didelį nusivylimą. Viskas prasidėjo nuo vaizdo įrašų, pasakojančių apie įvykius Kelne, kur didelė grupė chuliganų imigrantų Naujųjų metų naktį seksualiai priekabiavo prie moterų. Tačiau greitai internete ėmė plisti daugiau vaizdo siužetų iš kitų Vokietijos miestų ir kitų šalių, nuo Belgijos iki Švedijos. Kai kuriuose iš jų mažai ką galima įžiūrėti, toną duoda vaizdo įrašus lydintys tekstai. Pavyzdžiui, internete paskelbtame prastos kokybės vaizdo siužete matyti keli plėšikaujantys paaugliai, sudeginę kalėdinę eglutę Briuselyje. Žemiau esantis tekstas skelbia: „Jauni arabų emigrantai niokoja krikščionišką simbolį.“ Aš nežinau, kas gali iš vieno žvilgsnio nustatyti, kad tie paaugliai yra arabai, imigrantai ir kad eglutės sudeginimas – antikrikščioniškos kampanijos dalis, o ne paprasčiausias vandalizmas.

Kodėl taip parūpo rusams?

Aš dar galiu suprasti, kad susirūpinę Vokietijos, Danijos, Belgijos piliečiai skelbia tokius įrašus apimti nerimo ir baimės, nors manau, kad jie iš esmės yra neteisūs ir sėja tamsius jausmus. Šie žmonės tiki tvirtinančiaisiais, kad dauguma imigrantų yra vyrai, arba, kaip delikačiai apibūdina kai kurie politikai, „testosterono bombos“.

Bet kodėl rusai skelbia vaizdo siužetus apie imigrantus Europoje? Galiu įsivaizduoti vieną ar du žmones, kuriems iš tikrųjų kelia nerimą Europoje blogėjantis politinis klimatas (ir kurie klaidingai dėl to kaltina imigrantus, užuot atkreipę dėmesį į visiškai neatsakingus politikus – populistus, kurie tuo naudojasi siekdami sau politinės naudos). Galiu įsivaizduoti dar tris ar keturis, kuriuos traukia tokio pobūdžio vaizdo siužetai ir kurie, per daug nemąstydami ir nenuilsdami, kelia juos vis į naujus tinklapius. Aš netgi galiu įsivaizduoti, kad yra dalis žmonių, automatiškai nemėgstančių „kitokios“ odos spalvos ar „kitokios“ kultūros, vien dėl tos paprastos priežasties, kad Rusija nėra pati tolerantiškiausia ir antirasistinė šalis pasaulyje. Tačiau kodėl tai daro šimtai rusų ir kodėl vis kartojami tie patys įtaigūs tekstai?

Žibalas ir liepsna

Stengiuosi netikėti mums sekamomis pasakomis ar brukamomis paranojiškomis schemomis, bet šiuo atveju tvirtai manau, kad susidūrėme su dar vienu Kremliaus diriguojamos propagandos atveju. Po milžiniškos prieš Ukrainą nukreiptos propagandos bangos (kai visa tauta buvo paversta „judo banderiniais“ fašistais) dabar išvydome antiimigracinės propagandos kampaniją, kuri skirta europinei integracijai ir vienybei pakirsti. Taip pat ja siekiama padidinti įtampą ir tose šalyse, kurios pastaruosius dvejus metus stipriai rėmė Ukrainą ir kuriose puikiai žinomas tikrasis Putino veidas.

Noriu pabrėžti – aš nesakau, kad visa imigrantų krizė yra Rusijos sąmokslo pasekmė, ir neneigiu, jog Europos identitetui atėjo sunkių išbandymų laikai. Tokią situaciją lėmė daugybė veiksnių, jie tiesiog per sudėtingi, kad galėtume čia pat leistis į jų aptarinėjimą. Noriu pasakyti tik tiek, kad kažkas aktyviai, kryptingai ir organizuotai pila žibalą į ugnį, kad gaisras įsipliekstų kaip reikiant.

Jei taip yra iš tiesų, taikai ir saugumui Europoje iškilo didžiausias pavojus nuo Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai – nebe vienas Gavrilas Principas, 1914 m. Sarajeve nušovęs erchercogą Ferdinandą ir taip sukėlęs kruviniausią istorijoje karą, kuris faktiškai tęsėsi 31 metus iki pat 1945-ųjų. Dabar mes susidūrėme su visa armija gavrilų principų, kurie visi kartu bando sugriauti Europos namus. O kažkas sėdi netoliese ir gėrisi reginiu, kol jo „Facebook“ talkininkai ir kiti principai vykdo griovimo darbus.