Kai Miuncheno saugumo konferencijoje lankęsi Amerikos lyderiai stengėsi įkalbėti Europą daugiau lėšų skirti gynybai, savo pagrindiniu taikiniu jie pasirinko turtingiausią žemyno šalį – Vokietiją. Didžiausios šalies partijos – Krikščionių demokratų – pozicija yra jiems palanki. Socialdemokratų laikysena yra visiškai kitokia. Plačiau apie JAV  reikalavimus Vokietijai artėjančių rinkimų kontekste, pasakoja Politico.eu apžvalgininkas Janoschas Delckeris.

Transatlantiniai santykiai šiandien pasižymi Vašingtono nuolatiniais priekaištais Berlynui – tiek dėl atvirų durų politikos pabėgėlių klausimu, tiek dėl Vokietijai pernelyg palankios prekybos pusiausvyros. JAV prezidento reikalavimas daugiau lėšų skirti gynybai gali tapti skaldančiu veiksniu artėjančioje Vokietijos parlamento rinkimų kampanijoje.

Vokietijos centro dešiniųjų, valdančiosios Krikščionių demokratų (CDU) partijos viršūnės jau metų metus kartojo tai, ką dabar sako amerikiečiai. Jie jau anksčiau kalbėjo apie šalies apsileidimą neskubant padidinti gynybos išlaidų, dabar tesiekiančių 1,2% BVP (JAV, palyginimui, gynybai išleidžia 3,6% BVP) ir skatino Vokietiją investuoti į saugumą tam, kad palaikytų savo kaip Europos stipriausios diplomatinės ir ekonominės jėgos poziciją.

Vokietijos gynybos ministrė Ursula Von der Leyen metinėje Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė tą patį, kaip ir po jos kalbėjęs Pentagono vadovas Jamesas Mattis – kad Vokietija yra įsipareigojusi didinti išlaidas karo reikmėms ir siekti NATO narėms privalomos 2% BVP dalies bei skatinti karinį bendradarbiavimą tarp Europos valstybių. Ji pridėjo, kad yra įsitikinusi, jog tokie veiksmai sulauks Vašingtono dėmesio ir palaikymo.

Kitą dieną kanclerė Angela Merkel pasitelkė jai būdingą praktinį argumentą, paminėdama Vokietijos įsipareigojimą skirti 2% BVP gynybai, tačiau įspėdama, kad negali tiesiog imti ir apipilti kariuomenės pinigais.

Daugelis CDU iniciatyvų pakelti karinį biudžetą ir gynybos industriją, pavyzdžiui, parduodant daugiau ginkluotės tokioms valstybėms kaip Saudo Arabija, buvo blokuojamos mažųjų jų koalicijos partnerių socialdemokratų (SPD). Egzistuoja priešprieša tarp A. Merkel nacionalinio saugumo komandos ir socialdemokratų užsienio reikalų ministro.

Jeigu pridėtume dar ir Donaldą Trumpą bei artėjančius rinkimus, susidarytų visos sąlygos šiai priešpriešai dar stiprėti. Neatrodo, kad A. Merkel padėkos Baltiesiems rūmams už tai, jog į rinkimų kampaniją įvėlė gynybos ir transatlantinių santykių klausimą. Tai centro kairiesiems – galimybė iškilti per rudens rinkimus.

Kanclerė A. Merkel patikino JAV viceprezidentą Mike Pence‘ą, kad Vokietija yra įsipareigojusi pasiekti nustatytą finansavimą iki 2024-ųjų. Vos po kelių valandų vicekancleris užsienio reikalų ministras ir SPD vadovas Sigmaras Gabrielis neslėpdamas piktdžiugos pareiškė, kad nežino, iš kur bus gauta pinigų šiam planui įgyvendinti.

SPD artimesnė švelnioji galia

Padrąsinti jiems palankių pokyčių apklausose po to, kai partija nominavo buvusį Europos Parlamento prezidentą Martiną Schultzą SDP kandidatu į kanclerius, socialdemokratai mato galimybę išstumti A. Merkel iš valdžios per rinkimus rugsėjį. Pagal „Emnin“ instituto atliktą nuomonių apklausą per pastarąsias keturias savaites SPD populiarumas pakilo 12 procentinių punktų. Dabar SPD su 33% palaikymu lenkia A. Merkel konservatorius, kurie turi 32%.

Kiek anksčiau šią savaitę SPD darbo reikalų ministrė Andrea Nahles puolė A. Merkel konservatorius dėl solidarumo stokos bėdose skęstančioms eurozonos šalims, tokioms kaip Graikija. Tai suponuoja, kad kovos už socialinį teisingumą Vokietijoje ir visoje Europoje tema bus svarbi artėjančioje rinkimų kampanijoje. Bet koks ribotų valstybės resursų atidavimas gynybai, maža to, dar ir primestas Europoje nemėgstamo JAV prezidento, tik parems SPD retoriką.

Socialdemokratai atrodo pasiryžę skatinti Vokietiją plėsti savo įtaką pasaulyje pasitelkiant nekarines priemones, tokias kaip parama plėtrai.

Buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas, dabar Europos Parlamento narys, savo kailiu patyrė, ką reiškia mesti iššūkį S. Gabrieliui. Per audienciją metinėje Miuncheno konferencijoje jis pasakė: „Skamba prastai, jei mano šalies ir jos sienų saugumui iškils pavojus dėlto, kad kai kurios šalys nesumoka savo dalies.“

„Klaidinga tikėtis, jog užteks parodyti pirštu, kad išsisuktum nuo atsakomybės. Vokietija kasmet moka nuo 30 iki 40 milijardų, kad priimtų pabėgėlius, atvykstančiuosius būtent dėlto, kad ankstesnės karinės intervencijos pasibaigė blogai“, – atsakė S. Gabrielis.

S. Gabrielis šiuo pareiškimu ne tik išliejo Vokietijos nepasitenkinimą, kad kai kurios rytinės ES narės nenori dalintis pabėgėlių krizės našta. Jis taip pat priminė apie 2003-ųjų invaziją į Iraką, už tai buvo atsakingas buvęs JAV prezidentas respublikonas.

Tuometinis kancleris socialdemokratas Gerhardas Schröderis atsisakė siųsti karius amerikiečių vadovaujamai koalicijai. Tai buvo jo rinkimų pažadas, padėjęs pasiekti pergalę. Nuo tada iki dabar SPD pralaimėjo prieš A. Merkel trejus rinkimus iš eilės.

Kiek anksčiau šią savaitę S. Gabrielis G20 užsienio ministrų susitikime Bonoje reporteriams pasakė: „Tai net nėra klausimas, ar Europa turės prisiimti daugiau atsakomybės dėl kariuomenės išlaidų, tačiau mes negalime redukuoti saugumo ir taikos politikos tik iki kariuomenės išlaidų dydžio. Tai mums nepadės kovoti su klimato kaita, sausromis ir skurdu.“

Du trečdaliai vokiečių palaiko mažesnį kariuomenės finansavimą

Augantis Rusijos apetitas rytuose, pasireiškęs 2014-ųjų Krymo aneksija, ir sąjungininkų (ypač Lenkijos) nerimas paskatino Vokietijos kanceliariją kalbėti apie būtinybę stiprinti šalies apsaugą. Šiemet Vokietijos išlaidos kariuomenei kils 8%, tačiau ekspertai nemano, kad tai padidins šių išlaidų procentinę dalį šalies BVP, nes šis irgi, tikėtina, augs.

Jei Vokietija sutiks pasiekti NATO keliamus gynybos išlaidų tikslus, jos karinis biudžetas pašoktų nuo 37mlrd. iki 60 mlrd. Eurų. Šalis tada taptų didžiausia karine galybe Europoje.

Remiantis 2016 metų gruodžio „Forsa“ apklausa, du trečdaliai vokiečių prieštarauja didesniam gynybos finansavimui. Pastebėtina, kad pagal tą pačią apklausą, labiausiai didesnį finansavimą karo reikmėms remia CDU rinkėjai.

CDU pristato savo gynybos iniciatyvas kaip bandymą sustiprinti Europą, šiuo metu neramią dėl Didžiosios Britanijos šokiruojančio sprendimo palikti ES ir D. Trumpo replikų.

Europos Sąjunga Vokietijoje išlieka populiari. Neseniai keliuose savo pasisakymuose gynybos ministrė U. Von der Leyen ragino stiprinti karinį bendradarbiavimą bei kalbėjo apie būtinybę dirbti kartu kuriant Europos Saugumo Sąjungą. Ji ne kartą pabrėžė, kad pirmieji žingsniai jau buvo žengti, paminėjo ir Lietuvoje dislokuotus 450 Vokietijos karių.

Pagal Politico.eu parengė Emilija Juškevičiūtė