Abu JAV kandidatai turi pagrindo netikėti nacionalinėmis apklausomis – mat balsai skaičiuojami atskirose valstijose. Nugalėtoją nulemia sudėtinga sistema, kurios tikslas – sumažinti įtakos skirtumus tarp didesnių ir mažesnių valstijų. Nustačiusios laimėtoją, valstijos deleguoja rinkikus į kolegiją, kuri ir nulemia laimėtoją šalies mastu. Daugumoje valstijų dešimtmečius laimi arba respublikonas, arba demokratas, todėl kaskart tikroji kova vyksta vos keliose valstijose, kur rezultatas iš anksto neaiškus. Dėl to per likusį laiką dažnai girdėsime minint vadinamąsias svyruojančias valstijas Floridą, Ohają ir Pensilvaniją, kurios kandidatams atneša daugiausiai rinkikų balsų. Kaip veikia JAV prezidento rinkimų sistema plačiau paaiškina LRT „Panoramos“ žurnalistas Vykintas Pugačiauskas.
Kokia kova vyksta dėl Baltųjų rūmų, lemia jos rinkimų sistema, o rinkimų sistemą lemia tai, kad Amerika ne veltui pasivadino Jungtinėmis Valstijomis. Pagal konstituciją, prezidentą renka ne tauta, o valstijų atstovai.
Į rinkikų kolegiją jos siunčia tiek savo atstovų, kiek į žemuosius parlamento rūmus – taigi proporcingai gyventojų skaičiui – ir į aukštuosius parlamento rūmus, taigi visos po lygiai, po du. Dar tris siunčia Vašingtonas, kuris parlamente neturi atstovų. Norint tapti prezidentu, reikia daugiau kaip pusės rinkikų balsų – magiškojo skaičiaus 270-ies.
Mažesnės valstijos taip gauna daugiau įtakos – antai skaičiuojant kongresmenus pagal gyventojų skaičių, didžiausioji, Kalifornija, jų turi 53 kartus daugiau už retai apgyvendintą Pietų Dakotą. Bet pridėkite po du senatorius, ir Pietų Dakotos balsas tampa tris kartus svaresnis, o Kalifornijos įtaka jau tik 18 kartų didesnė.
Tas kandidatas, kuris lapkričio 8-ąją valstijoje surinks net ir minimalią rinkėjų balsų persvarą, beveik visur gaus visų tos valstijos rinkikų balsus.
Antai 2000-aisiais Floridoje pakako vos penkių šimtų balsų persvaros, ir visi 25 jos rinkikai atiteko George`ui Bush`ui. Tai jam atnešė pergalę visoje šalyje.
Daugumoje valstijų laimėtojas aiškus dešimtmečius, nes rinkėjų pasiskirstymas ir pasirinkimas keičiasi mažai. Per pastaruosius ketverius rinkimus 18 valstijų rinkdavo demokratą, 22 respublikoną, ir tik dešimtyje laimėtojas keisdavosi.
Tos maždaug dešimt svyruojančių valstijų kiekvieną kartą ir lemia laimėtoją. Ten vyksta aršiausia kova – kitur agituoti mažai naudos. Kandidatai išteklius meta ten, kur lemti gali kiekvienas balsas.
Nors žemėlapis atrodo nudažytas raudona, respublikonų spalva, dauguma šių valstijų rečiau apgyvendintos ir siunčia mažai rinkikų. Tuo tarpu mėlynose valstijose, kur paprastai laimi demokratai, rinkikų daugiau.
Apklausos, jeigu jos patikimos, šiuo metu rodo, kad 11-oje valstijų ir sostinėje H. Clinton pergalė labai tikėtina, o jei pridėsime dar 11 valstijų, kur pergalė gana tikėtina, H. Clinton peržengtų pergalingą 270 rinkikų ribą. D. Trumpas turėtų laimėti 16-oje valstijų ir gali tikėtis pergalės dar 4-ose, bet jam dar trūktų beveik 150 rinkikų.
Neaišku, ką pasirinks aštuonios valstijos. Bet H. Clinton persvara tokia, kad jai pakaktų laimėti vos vienoje ar dviejose iš jų, respublikonų kandidato Donaldo Trumpo padėtis kur kas keblesnė – jam reikėtų pergalių beveik visose valstijose, o apklausos rodo, kad tai mažai tikėtina.
Bet vis daugiau šalių patiria, kad apklausos nebeperteikia tikrųjų rinkėjų nuotaikų. Todėl lapkričio 9-osios naktį įmanomas bet kuris rezultatas, ir kova gali būti arši.
Vykintas Pugačiauskas