Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką reikia žinoti apie saugomas teritorijas Lietuvoje?

Kėdainiuose gausu saugomų teritorijų – mūsų rajone, siekiant išsaugoti gamtą, įsteigti net 28 draustiniai. Iš jų trys – valstybinės reikšmės. Taip pat rajone yra dalis regioninio parko ir 3 biosferos poligonai. Draustinių taip pat turime įvairiausių. O ar žinote, kuo jie skiriasi? Kas saugoma viename ar kitame draustinyje, ką juose galima daryti, o ko ne?

Krekenavos regioninis parkas

Regioniniai parkai – tai saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam ir ūkiniam naudojimui reguliuoti.

Krekenavos regioninio parko didžioji dalis yra Panevėžio rajone, o kita, mažesnė dalis – Kėdainių rajone. Parkas įsteigtas 1992 metais, norint išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Krekenavos regioniniame parke gyventojai gali žvejoti, medžioti, uogauti, grybauti, poilsiauti, tik, žinoma, laikantis taisyklių.

Parke, esančiame Ramygalos telmologiniame draustinyje, draudžiama lankytis nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 d. Poilsiauti čia galima tik tam skirtose vietose – savavališkai statyti palapinių, kurti laužaviečių ten, kur norėtumėte, negalima. Taip pat draudžiama savavališkai kirsti, naikinti, žaloti medžius ar krūmus, gaudyti, naikinti ir žaloti laukinius gyvūnus, išsinešti juos su savimi, rinkti paukščių kiaušinius, ardyti jų būstus, žaloti ir naikinti skruzdėlynus, triukšmauti, garsiai leisti muziką. Taip pat draudžiama statyti ir plauti transporto priemones vandens telkiniuose bei arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ar vandens telkinio šlaito viršutinės briaunos.

Hidrografiniai draustiniai

Kėdainių rajone yra Valstybinės reikšmės Aluonos hidrografinis draustinis bei savivaldybės įsteigtas Barupės hidrografinis draustinis. Hidrografiniai draustiniai įsteigiami tam, kad būtų išsaugoma upių, upelių ir ežerų struktūra.

Aluonos hidrografiniame draustinyje saugomi gilaus slėnio su raiškiomis erozinėmis formomis vidutiniškai vingiuotas Aluonos žemupys ir vidurupis, o Barupės draustinyje – Barupės slėnio natūralios pievos, miško kompleksas. Jame yra įsikūrusių ir retų paukščių – mažųjų erelių rėksnių, griežlių, tetervinų, juodųjų gandrų, putpelių.

Hidrografiniuose draustiniuose draudžiama vykdyti miško kirtimus neįšalus gruntui, taip pat plynus kirtimus ten, kur auga saugomos augalų bendrijos, taip pat kurti ir plėsti sodų bendrijas, įrengti kempingus, stovyklavietes.

Kraštovaizdžio draustiniai

Šio tipo draustinių Kėdainių rajone yra daugiausiai – dešimt. Du valstybinės reikšmės (Laučynės ir Šušvės) bei 8 įsteigti savivaldybės (Pašušvio, Paberžės, Šventybrasčio, Smilgos ir Smilgaičio, Smilgos, Dotnuvėlės, Obelies).

Kraštovaizdžio draustiniuose saugomi ypatingą vertę turintys kraštovaizdžiai su juose esančiais objektais. Juose žmonės gali poilsiauti, stovyklauti tam skirtose vietose. Draudimai iš esmės yra tie patys, kaip ir kitose saugotinose teritorijose, tik čia negalima tręšti, kalkinti ir kultūrinti natūralių pievų ir ganyklų, keisti jas kitomis žemės naudmenomis bei tiesti orines ryšių ir elektros tiekimo linijas bei statyti vėjo jėgaines.

Geomorfologiniai draustiniai

Kėdainių rajone tokie yra du – valstybinis Pajieslio ir savivaldybės Šušvės geomorfologiniai draustiniai. Juose saugoma reljefo formų įvairovė. Štai Pajieslio draustinis įkurtas norint išsaugoti degliaciacijos fazėje suformuoto pakraštinio moreninio gūbrio fragmentą.

Šiuose draustiniuose, be anksčiau minėtų draudimų, taip pat negalima plynai kirsti medžių ir krūmų šlaituose, kurių nuolydis – 15 laipsnių ir statesniuose, taip pat kalvų viršūnėse bei sodinti želmenų masyvus, jei tai suvienodintų reljefą.

Botaniniai draustiniai

Kėdainiuose yra aštuoni botaniniai draustiniai – Pelėdnagių, Šėtos, Lankesos, Kruosto, Lančiūnavos miško, Mociūnų, Dovydų miško ir Zembiškio. Juose saugomos augalų, grybų rūšys ir bendrijos, biotopai (aplinka, kurios reikia tam tikros rūšies organizmui išgyventi).

Šiuose draustiniuose gausu reikalavimų. Be anksčiau minėtų draudimų, čia taip pat negalima miško laukymėse, pievose sodinti medžius didesniame, nei 0,1 ha plote, rinkti ne tik į Raudonąją knygą įtrauktus, bet ir draustinyje saugomus augalus ir grybus, įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, įveisti draustiniuose nesančias medžių rūšis, vandens telkiniuose žvejoti traukiamaisiais tinklais bei įveisti žuvų rūšis, kurios ten natūraliai negyvena.

Botaniniai-zoologiniai draustiniai

Kėdainiuose įkurti keturi botaniniai-zoologiniai draustiniai – Gaisų, Pavikšrupio, Vosbučių bei Ilgatrakio. Juose saugomi ne tik tam tikri augalai, bet ir gyvūnai.

Gaisų draustinyje yra saugoma Gręžimų pelkė su jai būdinga augalija (pvz., siauralapė saulašarė). Parke peri reti paukščiai (mažasis erelis rėksnys, juodasis gandras, gervė, tetervinas ir kiti).

Pavikšrupio draustinyje saugomos retos natūralių pievų bendrijos, įvairių rūšių nykstantys žoliniai augalai, vabzdžiai ir paukščiai. Čia sutinkami reti augalai: paprastasis kardelis, pievinis plauretis, dėmėtoji gegūnė. Skraido reti drugiai: kraujalakinis melsvys, pietinė hesperija, rudakis satyriukas, machaonas.

Vosbučių draustinis saugo Šušvės slėnio augaliją, gyvūniją ir dabartinio ūkininkavimo pobūdį. Slėnio pievose bei šlaituose auga reti augalai – paprastasis kardelis, baltijinė gegūnė, dėmėtoji gegūnė, melsvasis gencijonas, totorinė maludė, miškinė dirsė, šalmuotoji gegužraibė, mažoji gegužraibė. Skraido reti drugiai.

Ilgatrakio draustinyje saugomi įvairių rūšių pribrendę medynai, nykstantys vabzdžiai ir reti augalai. Būdingi brandūs ąžuolynai. Auga reti augalai – paprastasis kardelis, baltijinė gegūnė, rasti reti vabzdžiai – niūriaspalvis auksavabalis, pietinė hesperija, didysis skydvabalis. Veisiasi ūdros.

Šiose teritorijose, be anksčiau minėtų draudimų galioja ir draudimas lankytis juose nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1 dienos.

Telmologinis draustinis

Kėdainių rajone toks draustinis yra vienintelis – Runeikių miško. Šiame draustinyje saugoma tarpinės pelkės ekosistema. Pelkė nepaliesta melioracijos, apsupta brandaus miško. Čia sutinkami reti augalai, toki kaip miškinė dirsė, paprastasis kardelis, drugiai, pavasarį lankosi gervės. Draustinyje draudžiama lankytis nuo rugsėjo 9-os iki balandžio 1-os dienos.

Ornitologiniai draustiniai

Tokio tipo draustiniuose saugomi paukščiai ir jų perėjimo vietos. Kėdainių rajone yra trys tokie draustiniai – Baublio, Skaistės ir Lendrynės.

Baublio draustinyje saugomi reti vandens paukščiai, tokie kaip didysis baublys, švygžda, Skaistės –  gervės, baltnugariai geniai, Lendrynės – didysis baublys, švygžda, meldinė nendrinukė.

Šiuose draustiniuose be kitų reikalavimų galioja draudimas skraidyti motorinėmis skraidyklėmis ir lėktuvais žemesniame nei 1 kilometro aukštyje, taip pat medžioti paukščius ir kitus gyvūnus, žvejoti ir apskritai lankytis balandžio 1–rugpjūčio 1 dienomis. Mėnesiu anksčiau įsigalioja draudimas  atlikti miškų ūkio darbus.

 

Eglė KUKTIENĖ

www.rinkosaikste.lt

Rekomenduojami video