Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką gali reikšti Kazachstano prezidento veiksmai?

Kazachstano prezidentui Nursultanui Nazarbajevui prakalbus apie šalies valdžios persidalijimą ir modernizaciją bei užblokavus rusiškus televizijos kanalus, tampa akivaizdu, kad šalis vis labiau prisibijo Rusijos įtakos ar galimų diversijų.

Taip LRT.lt sako Kazachstane neseniai viešėjęs politikas Mantas Adomėnas. Pastarojo manymu, žengiami pirmieji žingsniai į Kazachstano demokratizaciją.

Reforma, kurią ketinama įvykdyti, paremta plėtros ir modernizacijos principais, rašo asanatimes.com. Jos esmė ta, kad prezidentas perleis kai kurias galias parlamentui ir vyriausybei. Vertikalus galios pasiskirstymas buvo būtinas tuomet, kai šalis patyrė nepaprastai sudėtingą formavimosi procesą, savo kalboje teigė prezidentas N. Nazarbajevas

Pasak jo, reformos tikslas – padidinti viešojo administravimo sistemos veiksmingumą. Siūlomos reformos esmė – rimtas galios persidalijimas ir politinės sistemos demokratizacija.

„Naujomis aplinkybėmis prezidento prioritetas bus strateginės funkcijos ir aukščiausio arbitro vaidmuo valdančiųjų institucijų santykiuose. Valstybės galva taip pat skirs dėmesį užsienio politikai, nacionaliniam saugumui ir gynybai“, – kalbėjo N. Nazarbajevas.

Taip pat neseniai Kazachstano prezidentas paskelbė, kad šalyje bus blokuojami rusiški televizijos kanalai.

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas V. Jurkonis pastebi, kad rusiškų televizijos kanalų blokavimo prezidentas ėmėsi dėl rusiškos propagandos, kuri šalyje – jokia naujiena.

„Kazachstane, ypač šiaurinėje dalyje, gyvena daug rusakalbių, todėl kartas nuo karto girdimi nuogąstavimai apie tai, jog Kremlius gali pasinaudoti šia situacija. Maža to, reikia pasakyti, jog rusiškų kanalų Kazachstane netrūksta. Centrinei Azijai netgi yra sukurtas specialus kanalas „Pervij Kanal Evraziya“, skirtas Centrinės Azijos šalims“, – komentuoja V. Jurkonis.

Centrinėje Azijoje – galimybė demokratijai?

Neseniai Kazachstane viešėjęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys M. Adomėnas sako, kad Kazachstanas tebėra autoritarinė valstybė, tačiau pastebimas didelis jos noras palaikyti ir plėsti ryšius su Vakarais.

„Metiniame prezidento pranešime labai aiškiai matyti supratimas, kad reikia modernizuotis, o modernizacija neateis iš Rusijos ir Muitų sąjungos su Rusija bei Baltarusija. Taip pat svarbus ir politinio savarankiškumo motyvas. Teko bendrauti su nemažai kazachų politikų, biurokratų, jie pažymėjo, kad Kazachstano šiaurėje esama sričių, gausiai gyvenamų rusų, galinčių tapti nauju Krymu ar Donecku. Nujaučiamas įsiveržimo scenarijus ir tai jiems kelia poreikį sustiprinti kontrolę.

Tai šalis, kuri įtariai žvilgčioja į savo kaimynę Rusiją. Turbūt tie motyvai, kad būdama geopolitinio darinio su Rusija nare ji izoliuojasi, kad valdymo sistemos vertikalė stabdo normalią modernizaciją, ekonominę plėtrą, lėmė požiūrio pokytį“, – kalba M. Adomėnas.

Pasak politiko, Kazachstano prezidento veiksmai primena Francisco Franco ar Augusto Pinocheto ėjimus, kai į karjeros pabaigą jie nusprendė, kad po savęs turi palikti demokratinę šalį.

Savo ruožtu M. Adomėnas pažymi, kad Kazachstanas iš kitų Centrinės Azijos šalių išsiskiria savo savarankiškumo tradicija, tad demokratizacija ten tikėtina ir Vakarai turėtų ją skatinti.

„Pasak prezidento, atitinkami įstatymai turi būti priimti artimiausioje parlamento sesijoje. Tokia direktyvinė demokratijos įvedimo tvarka yra, žinoma, savotiškai paradoksali, tačiau, matyt, tai nepaskęs begalinėse darbo grupėse. Manau, kad Vakarai turėtų tuos judesius skatinti, nes turėti demokratinių partnerių toje erdvėje yra mūsų interesas. Kai demokratijų skaičius pasaulyje mažėja, tai yra vilties ženklas, kad naujosios despotijos, kaip jas aprašo politikos mokslininkai, nėra tai, kas būtinai pakeis demokratijas tame regione, kur jos yra silpnos, neišsivysčiusios.

Kalbėdami apie Kazachstaną ir priskirdami jį kitiems „-stanams“, užmirštame, kad kazachai buvo pirmieji devinto dešimtmečio pirmoje pusėje pradėję nacionalinio politinio pasipriešinimo judėjimą, atėjus Michailui Gorbačiovui. Taigi nesakyčiau, kad demokratijos, bet politinio savarankiškumo tradicija egzistuoja ir iš dalies turbūt atspindi tuos veiksmus“, – kalba M. Adomėnas.

Rekomenduojami video