Juodasis antradienis – tokia nuo šiol 2016-ųjų kovo 22-oji išliks Belgijos istorijoje ir jos žmonių atmintyje. Ir turbūt ne tik Belgijos: Briuselis, kuriame įsikūrę dauguma svarbiausių ES institucijų, laikomas neoficialia Europos Sąjungos sostine. Kovo 22 d. rytą ji patyrė teroristų ataką: miesto centre, Melbeko metro stotyje, esančioje netoli Europos Komisijos būstinės, ir Zaventemo oro uoste nugriaudėjo keli aiškiai koordinuoti sprogimai, per kuriuos, pasak valdžios atstovų, žuvo mažiausiai 26 žmonės, o daugiau nei 100 buvo sužeista. Labai tikėtina, kad žuvusiųjų skaičius artimiausiu metu dar padidės.

Belgijos premjeras Charles’is Michelis pareiškė, kad Briuselis antradienį tapo aklų atakų taikiniu. „Tai tragedijos diena, juoda diena, – sakė Ch.Michelis, kalbėdamas per nacionalinę televiziją. – Dvi atakos buvo įvykdytos šį rytą Zaventamo oro uoste ir Malbeko metropoliteno stotyje – aklos, nuožmios, bailios atakos.“

Ilgai spėlioti, kas įvykdė šį kruviną išpuolį, nereikėjo: jau po kelių valandų atsakomybę už jį prisiėmė teroristinė organizacija „Islamo valstybė“. Apie tai pranešė Belgijos leidinys „Nieuws Blad“, remdamasis kurdų naujienų agentūros „Rudaw“ pranešimu. Nepatvirtintais duomenimis, šį išpuolį surengė trys „Islamo valstybės“ smogikai. Belgijos pareigūnai, peržiūrėję vaizdo kamerų įrašus, pranešė sulaikę tris įtariamuosius. Manoma, kad jie dalyvavo šiuose teroro aktuose arba padėjo juos surengti.

Rusijos žiniasklaida, remdamasis šaltiniais specialiosiose tarnybose, netrukus nurodė galimų teroristų pavardes: esą tai gali būti du Baltarusijos piliečiai broliai Ivanas ir Aleksejus Dovbašiai ir iš Ingušijos kilęs jų bendras Maratas Junusovas. Rusijos specialiųjų tarnybų žiniomis, šie asmenys vasario pabaigoje išvyko iš Baltarusijos į Belgiją. 27-erių Aleksejus Dovbašis ir jo 23-ejų brolis esą buvo priėmę islamą, ilgainiui radikalizavosi ir buvo išvykę į teroristų mokymo stovyklą Sirijoje. Tiesa tai ar ne, turės patvirtinti ar paneigti Belgijos ir kitų Vakarų šalių slaptosios tarnybos.

Į akis krinta pabrėžtinai simbolinis šio teroro akto pobūdis: jis įvykdytas pačioje Europos Sąjungos širdyje, mieste, kuriame įsikūrusi ir NATO būstinė. Neatsitiktinai parinktas ir laikas: artėjančios Velykos, Didžiosios savaitės pradžia. Labai sunku atsikratyti įspūdžio, kad išpuolio planuotojai norėjo pakurstyti krikščionių ir musulmonų religinę nesantaiką, kuri padėtų į „Islamo valstybės“ ir kitų panašių teroristinių grupuočių gretas pritraukti naujų šalininkų, dar labiau padidinti nestabilumą Europoje. Reikšdami užuojautą juodojo antradienio aukų artimiesiems ir solidarumą su Belgijos žmonėmis, turbūt turėtume pasistengti, kad tai nepavyktų.