Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Jamala: Ukrainos Krymo totorė su šiurpia šeimos istorija

„Kai ateina svetimi, jie ateina į jūsų namus, jie išžudo jus visus ir sako „Mes nekalti, nekalti“, – tokiais šiurpiais žodžiais prasideda karo draskomos Ukrainos atstovės daina Eurovizijos konkurse, kuris šiaip jau labiau asocijuojasi su blizgesiu, švente ir juoku, o ne ašaromis.

Dainą „1944“ šeštadienį įvyksiančiame Eurovizijos finale Stokholme atliks 32 metų Jamala (Džamala), Krymo, kurį 2014 metais aneksavo Rusija, totorių musulmonų mažumos atstovė.

Jamalos daina pasakoja apie tragediją, ištikusią jos prosenelę baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai sovietų diktatorius Josifas Stalinas deportavo 240 tūkst. totorių – beveik visą bendruomenę – į centrinę Aziją ir kitas tolimas žemes.

Tačiau daina taip pat kelia dideles asociacijas su dabartine Ukraina, kur prisiminimus apie tą siaubą atgaivino Rusijos įvykdyti Krymo atplėšimas ir aneksija. Skaudūs Jamalos dainos žodžiai kalba apie žmones su persekiojimo istorija, kuri tęsiasi iki šių dienų.

Šios dainos, kaip vienos favoritų – drauge su Rusijos atstovo daina, – statusas suteikia Eurovizijai rimtų politinių ir diplomatinių atspalvių.

„Bejėgiškumo būsena“

Ši liekna brunetė, kuri iš pradžių buvo operos dainininkė, o paskui tapo džiazo žvaigžde Ukrainoje, sakė norėjusi sukurti dainą apie „savo prosenelę Nazalkhan (Nazalchan) ir tūkstančius Krymo totorių, kurie niekada nebegavo galimybės sugrįžti į Krymą“.

„Tie metai amžiams pakeitė jų gyvenimą“, – sakė ji, duodama interviu prieš konkursą.

Per tris 1944 metų gegužės dienas Stalinas apkaltino šią tiurkų etninę grupę kolaboravimu su naciais ir deportavo juos už tūkstančių kilometrų į rytus, kur beveik pusė jų mirė neištvėrę sunkių sąlygų.

Jamalos prosenelė buvo įpusėjusi trečią dešimtį metų, kai buvo ištremta drauge su keturiais sūnumis ir dukterimi, nors jos vyras kovojo su naciais sovietų armijos gretose.

Per tą kelionę, kuri truko kelias savaites, nuo troškulio ir šiltinės mirė maždaug 8 tūkst. žmonių, daugiausia – pagyvenusių ir vaikų.

Nazalkhan duktė tos kankinamos kelionės neištvėrė ir jos „kūnelis buvo išmestas iš vagono kaip šiukšlė“, pasakojo Jamala.

„Man reikėjo tos dainos, kad išsivaduočiau, paleisčiau atsiminimus apie savo prosenelę, atsiminimus apie tą mergaitę, kuri neturi kapo, atsiminimus apie tūkstančius Krymo totorių, (kuriems neliko nieko), net nuotraukų“, – sakė Jamala, o jos skruostais riedėjo ašaros.

Ji sakė nusprendusi varžytis Eurovizijoje, nes norinti, kad daugiau žmonių išgirstų dainą, parašytą esant „bejėgiškumo būsenos“ po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo jos žemę.

Jungtinės Tautos (JT), JAV ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) ne kartą smerkė žmogaus teisių pažeidimus totorių bendruomenės atžvilgiu, kurie prasidėjo po Rusijos įvykdytos aneksijos.

Vakarai taip pat įvedė sankcijas Rusijai už Krymo, kurį JT tebelaiko Ukrainos dalimi, aneksiją.

Pati dainininkė sakė dvejus metus nebuvusi tame pusiasalyje, nes dėl paramos Ukrainai esanti „rizikos zonoje“.

Jos tėvai ir kai kurie kiti giminaičiai liko Kryme ir jinai jų labai ilgisi, bet supranta jų atsisakymą išvykti.

„Tai mūsų namai. Mes ten grįžome ir niekas neturi teisės mūsų išmesti“, – atsidusdama pasakė Jamala.

Rekomenduojami video