LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Keliautojo Algimanto Kuro pasakojimas apie Grenlandiją – įspūdingas. Stipriai civilizacijos nepaliestoje saloje vyras keliavo vienas, dvi savaites judėjo vien tik slidėmis, per jas nesutiko nė vieno žmogaus, aplankė cunamio nusiaubtą gyvenvietę ir nuolat dairėsi, ar neišvys didžiausio pasaulyje sausumos plėšrūno – baltojo lokio.
A. Kuras vyko į vakarinį Grenlandijos krantą – į salą, apsuptą fiordų. Iš ten turėjo pradėti kelionę slidėmis paskui save tempdamas roges su daiktais.
Tačiau planą pakoregavo vos labai liūdnai nepasibaigęs įvykis.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Ta sala, į kurią aš atskridau, yra apsupta fiordų, ten dažniausia yra nelabai stabilus ledas. Vos pradėjęs ekspediciją, eidamas per fiordą, pačią pirmą dieną, nutolęs maždaug kilometrą nuo kranto, aš išsimaudžiau – ledas buvo nepakankamai stabilus, įlūžau su visomis rogėmis į vandenį“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo A. Kuras.
Tuo metu vandens temperatūra buvo maždaug 3-4 laipsniai šalčio, o oro – apie minus 15 ar 20 laipsnių. Išsigelbėjęs A. Kuras grįžo į gyvenvietę ir susidėliojo kitą kelionės planą.
„Dar keli neteisingi žingsniai ir viskas galėjo baigtis labai liūdnai, o ir pats įlūžimas buvo poros neteisingų pasirinkimų pasekmė. Fiordas buvo neįveikiamas, todėl sraigtasparniu skridau į kitą gyvenvietę, esančią už 70 km, kur žinojau, kad ledas bus daug tvirtesnis“, – sakė A. Kuras.
Asmeninio archyvo nuotr.
Nuskridęs A. Kuras pradėjo dviejų savaičių kelionę slidėmis, bet kurią nesutiko nė vieno žmogaus ir sako, kad tai buvo gana įdomi patirtis. Tiesa, čiuoždamas jis aplankė vieną gyvenvietę, bet ji buvo visiškai apleista – gyventojai evakuoti, kai 2017-aisiais ten praūžė cunamis.
„Atrodo keista, kad cunamis gali būti tokioje vietoje. Jį sukėlė didžiulė nuošliauža kalnuose, cunamio banga nuplovė pusę gyvenvietės, žmonės buvo evakuoti dėl baimės, kad tai gali pasikartoti.
Buvo įdomus potyris eiti per visiškai apleistą gyvenvietę, kurioje visai neseniai gyveno žmonės ir jie viską palikę taip, kaip tuo metu ir buvo“, – kalbėjo A. Kuras.
Asmeninio archyvo nuotr.
Vakariniame Grenlandijos krante, kur A. Kuras keliavo, yra didžiausia baltųjų lokių populiacija. Keliautojas žinojo, kaip gyvūnus reikėtų nubaidyti, laimei, su jais susidurti jam neteko.
Tiesa, prieš kelionę A. Kuras baiminosi ne tik plėšrūnų. „Buvo gana baisu ir neramu ruoštis tokiai kelionei. Nežinojau, kaip jausiuosi vienas, ar nebijosiu miegoti palapinėje, kai bet kada gali būti pažadintas baltosios meškos, ar nesusidursiu su savo sąmonės ar pasąmonės juodaisiais kampais, apie kuriuos aš nieko nežinau.
Baimių buvo įvairių, bet jos visos dingo vos atsistojus ant slidžių“, – prisiminė A. Kuras. Kelionė į Grenlandiją / Asmeninio albumo nuotr. Grenlandijoje A. Kuras lankėsi ketvirtą kartą, tačiau vyktų ir dar – norėtų aplankyti ne tik tas vietas, kuriose jau buvo, bet ir nematytus kraštus.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Kiekviena kelionė – kaip nauja knyga. Net tą pačią knygą skaitydamas du kartus randi visai kitus aspektus – taip pat ir kelionėje, parsiveži vis kažką naujo“, – įsitikinęs A. Kuras. Iš viso A. Kuras yra buvęs apie 20 ekspedicijų, visos jos į šiaurės šalis – Suomiją, Islandiją, Grenlandiją.
„Man nelabai patinka karštis. Karštyje jaučiuosi gana blogai – esu tingus, vangus, nieko nenoriu daryti. O šaltis lyg įpareigoja mane judėti. Šaltyje jaučiuosi daug gyvesnis, daug labiau savimi”, – sakė A. Kuras
