Penktadienį Irane, didžiausioje ir potencialiai galingiausioje vidurio rytų valstybėje, rengiami parlamento rinkimai. Tai bus pirmi rinkimai šioje islamo dvasininkų kontroliuojamoje šalyje, kurie vyksta atšaukus tarptautines ekonomines sankcijas, įvestas dėl slaptos Teherano atominės programos.

Beveik 55 milijonus registruotų rinkėjų turintis Iranas, be abejo, yra viena įtakingiausių šalių šiame svarbiame regione, ypač turint omenyje, kad tai – antra pasaulyje šalis pagal naftos ir dujų atsargas.

Bet islamo teokratijos kontroliuojama valstybė, net ir atšaukus tarptautines sankcijas, tebėra gilioje ekonominėje krizėje. Teherano režimas tradiciškai verčia kaltę už tai užsienio priešams – visų pirma Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms, o pastaruoju metu, dėl konflikto Sirijoje – ir sunitiškiems Perų įlankos šalių režimams. Visa ši retorika, represijos prieš spaudą bei griežta islamo normų laikymosi kontrolė nesukelia per didelio optimizmo eiliniams rinkėjams ir ypač Irano jaunimui.

Dėl ekonominių sankcijų smarkiai nuvertėjo Irano valiuta ir tai iššlavė eilinių žmonių pingines. Suvaržius naftos eksportą sunyko ne tik naftos pramonė – teko apkarpyti ir socialinę paramą.

Reformatoriumi laikomo prezidento Hassano Rouhanio šalininkai tikisi, kad šie rinkimai padės sustiprinti permainų siekiančių liberalesnių pažiūrų parlamentarų bloką ir tai galiausiai išjudins reformų procesą.

Kita vertus, reikia nepamiršti, kad aukščiausia valdžia Irane priklauso ne parlamentui, o dvasininkams – 88 ekspertų tarybai. Jie ne tik renka aukščiausiąjį šalies dvasinį lyderį – ajatolą, bet ir sprendžia, kurie kandidatai gali dalyvauti parlamento rinkimuose.  Prieš šiuos rinkimus 80 procentų reformatorių kandidatų tokio leidimo negavo.

Vis dėlto politologai prognozuoja, kad Irano konservatoriai po šių rinkimų bus priversti užleisti dalį pozicijų, nebent didelė dalis jaunų, bet šalies politika ir ekonomika nusivylusių Irano gyventojų nuspręstų išvis nebalsuoti.