Antroje pagal plastiko taršą pasaulyje – Indonezijoje – aplinkosaugininkai nusprendė sukurti plastiko taršos muziejų. Ir jiems prireikė vos trijų mėnesių, kad sugalvotų ir nuo nulio sukurtų lauko muziejų iš 10-ies tūkstančių pakrantėse ir upėse rastų plastiko šiukšlių.

Plastiko butelių tunelis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šviesi, spalvinga idėja įrengti neįprastą vietą madingoms nuotraukoms. Butelių tunelis lankytojus kviečia Indonezijos Gresiko mieste, rytinėje Javos provincijoje. Tačiau čia atvykę jaunuoliai palaipsniui pradeda suvokti, kad visa tai – vietos pakrantėse rastos šiukšlės.

 „Manau, kad turėčiau pirkti daugkartinio naudojimo daiktus: pavyzdžiui gertuves. Liūdna matant tiek šiukšlių.“

„Tikrai keisiu savo įpročius. Parduotuvėje turėsiu savo maišelį ir nešiosiu savo gertuvę.“ Indonezija – antra didžiausia pasaulyje aplinkos teršėja plastiku, po Kinijos. Šalis niekaip nesugeba nei atsisakyti vienkartinio plastiko naudojimo, nei išauklėti žmones nemėtyti šiukšlių, kur pakliūva. Todėl ir atsirado šis plastiko muziejus.

 „Norime, kad žmonės nustotų naudoti vienkartinį plastiką: butelius, maišelius, šiaudelius, putplastį ir sauskelnes. Nes visa tai atsiduria mūsų vandenynuose“, – sako muziejaus kūrėjas Prigi Arisandi.

Problemos mąstą puikiai pavaizduoja ir tai, kad nuo muziejaus idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo vos trys mėnesiai..

„Panaudojome 10 tūkst. buteliukų, maišelių, sauskelnių, šiaudelių… Visa tai radome pakrantėse ir upėse“, – tęsia P. Arisandi. Pagrindinis plastiko muziejaus eksponatas – vietos gyventojų garbinamos klestėjimo deivės Dewi Sei skulptūra, papuošta plastiko atliekų suknia – neatsakingo klestėjimo simboliu. Indonezija, kartu su Filipinais, Vietnamu ir Kinija sukuria daugiau nei pusę pasaulio plastiko taršos.

Vytautas Dovydaitis