Angelų namai. Taip draugai vadina Biržuose, Vilniaus gatvėje, gyvenančio Audronio Vegio namus. Šis 48 metų vyras prieš pusmetį susižavėjo angelais. Šiandien jo kieme ir namuose – per šimtą šių tarpininkų tarp Dievo ir žmogaus skulptūrų.
Kodėl būtent angelai? „Man gražu“, - šypsosi biržietis.
Tarp angelų – ir Mokytojai
„Man patinka retro stilius. Mano namų apstatymas toks. Kitus toks stilius slegia, o man nesmagu, kai nueinu į svečius ir matau euroremontą. Man tarp tokių sienų šalta. O angelai atėjo savaime. Kas renka alaus atributiką, kas daiktus, susijusius su krepšiniu. O aš angelus. Man gražu. Kas man yra angelas – atsakymą turiu, tik ne visiems“, - sako A. Vegys. Vyro teigimu, pas jį dažnai apsilankantys draugai tokiu jo pomėgiu nesistebi. Kažkas leptelėjo apie jo „angel house“, šis pasakymas ir prigijo.
Anksčiau vyras buvo pamėgęs žvakes. Net juokaudavo, kad namų apšildymas „žvakinis“. Bet pradėjus rinkti angelus žvakėms vietos namie liko vis mažiau.
Angelai stovi ne tik ant staliukų, lentynų, bet ir ant židinio bei iš vienos bažnyčios jam padovanoto pianino. Jie stovi ne tik namuose, bet ir prie namo durų bei kieme.
Vyras sako angelų skulptūras perkantis internetu, turguje, senienų krautuvėse. Ieškantis gražesnių, ne kičinių skulptūrėlių. Dabar jau perka ne mažas, kurios ištirpsta tarp kitų, bet didesnes angelų skulptūras.
Tarp angelų matyti kelios Jėzaus, Marijos, Budos skulptūros. Šios skirtingos dievybės „nesipyksta“. Audroniui atrodo, kad religijos yra žmonių sugalvotos, o tikėjimas yra visiškai skirtingas dalykas. Jis nepriklauso jokiai konfesijai ar sektai.
„Jėzus man pirmiausia ne religinis dalykas, bet jis vienas didžiausių žmonijos mokytojų. Krikščionybė turi mokytoją, kuris apvertė visą pasaulį“, - sako A. Vegys.
Gyvena dabar
Namie Audronis Vegys turi ne tik Bibliją. Jis dažnai skaito ir Bhagavatgytą (Indijos ir pasaulio krišnaitų religinę knygą - aut. past.). Jį domina visokie mokymai ir filosofijos. „Dievas yra visur. O mano bažnyčia yra čia, kur aš esu ir kur mano namai“, - sako vyras.
Jis sako, kad žmonės eina į bažnyčias melstis. Yra, kas užsiima joga, medituoja. Audroniui Vegiui atrodo, kad tokiose būsenose galima ne tik kartais būti, bet ir gyventi. Susikurti tokią aplinką, kur visą laiką jaustumeisi medituojantis.
A. Vegys gyvena vienas, bet savęs vienišu nelaiko. Atvažiuoja draugai, tarp jų muzikantai, su kuriais kartu groja studijoje savo malonumui. Be to, yra knygos (o jų daugybė), kompiuteriai, muzika.
Jam gera būti savo sukurtuose namuose. Tai rodo ir užrašas ant durų – „Gera sugrįžti namo...“
Audronis Vegys pagal specialybę yra radiotechnikas. Tačiau savo profesijos nesureikšmina, nes žmogaus, jo įsitikinimu, negalima sieti su specialybe ar atliekamu darbu.
Anksčiau biržietis dirbo kultūros namuose. Šiuo metu vienoje įmonėje yra atsakingas už elektros ūkį. O šiaip namuose tvarko kompiuterius.
„Stengiuosi dirbti kuo mažiau. Visi savo gyvenimą tapatina su darbu. Mano poreikiai nėra dideli. Kartais geriu arbatą ir stebiu pro savo namus į darbą skubančius ir rutinoje gyvenančius žmones. Daugelis žmonių gyvena ir planuoja gyventi ateityje. Svajoja baigti mokyklą – kaip tada bus gera gyventi. Vėliau preda mokytis, planus gyventi atideda ateičiai. Vėliau sukuria šeimą, augina vaikus, po to žada pagyventi išėję į pensiją. Ir miršta. Jie gyvena ateityje. Aš geriau gyvensiu dabar, šiandien“, - sako vyras.
A. Vegys anksčiau grojo folkroko ansamblyje „Navija“ klavišiniais instrumentais. Gaila, bet šis ansamblis iširo. Dažnai savotišką studiją įrengia savo namuose. Groja gitara ir klavišiniais.
Kai kurie jo draugai groja publikai. Tam jis sako nesąs pasirengęs, nes groti žmonėms – didelė atsakomybė prieš juos ir tuos draugus, su kuriais groji. Todėl jis geriau atsakingai renka angelus.
Audroniui patinka visokia muzika – nuo popso iki roko. Jaunystėje yra tekę netgi vestuvėse groti.
„Seniau nebuvo, su kuo groti ir kur – visi norėjo groti. Dabar yra su kuo ir kur, bet beveik niekas nebegroja“, - apgailestavo jis.
Mėsa dingo iš gyvenimo
Vegys jau dešimtį metų yra vegetaras. Vasarą – žaliavalgis. Žaliavalgis buvo pusantrų metų. Tuomet sako net slogos neturėjo, buvo sveikas. Ilgiau žaliavalgiam būti neišeina. Atvažiuoja draugai, jiems išverda kavos, šie atsiveža šokolado. Tenka ir pačiam sugriešyti... Kai kiti susibūrę į būrelius, sveikuolių klubus, Audroniui to nereikia. Jis vienas važinėja į jogos seminarus ir kt. Jį domina Rytų, indų, Tibeto kraštų filosofija.
Vyras pats kepa natūralaus raugo duoną. Labai skanią. Išsikepa savaitgalį, jos užtenka visai savaitei. Pats spaudžia šalto spaudimo sėmenų aliejų. Nekartų, gyvą. Jį vartoja ne tik pats, bet ir aprūpina savo draugus.
Jis valgo viską, kas netermiškai apdorota, ne daugiau kaip 40 laipsnių kaitintą maistą. Todėl draugų žmonų parūpinti konservuoti produktai kaupiasi sandėliuke, nes jam netinka. Žolelių, daržovių nesuvalgo, kiek yra prisisodinęs. Energijos užtenka.
Pašnekovas sako, kad mėsa iš jo gyvenimo dingo natūraliai. Tiesiog jos jam nebereikia. Tuo besistebintiems draugams sako, kad nebūtinai taip bus visą gyvenimą. Beje, su juo bendraudami vegetarizmu užsikrėtė ir daugiau žmonių.
„Man svarbu, kad gerai jaučiuosi, man reikia gyvenimo kokybės“, - sako jis.
Kai kieme Audronis rinkdavo kiaulpienes ar kitokius žalumynus, kaimynai iš pradžių stebėdavosi – va, mūsų šamanas žolytes renka. Dabar jau įprato prie kitokio jo gyvenimo.
Pas A. Vegį dažnai lankydavosi vienas kunigas. Jis dažnai numodavo ranka, nesigilindamas į vyro pomėgius bei požiūrius, ir pabrėždavo, kad „čia tavo“.
Audroniui vis kirba mintis, kad prie daugelio kunigų reikėtų pastatyti žmogeliuką, kuris vis baksnotų ir jiems primintų – „esu tik paprastas žmogus“.
Biržietis sako yra baigęs Parapsichologijos akademiją. Turi Rytų medicinos meistro – mokytojo pakopas, pats gali rengti jogos seminarus. Vos įsigijęs namelį surengė jogos seminarą. Biržuose norėjo suorganizuoti ir atrakciją – vaikščiojimą po žarijas. Pasiūlė draugams sudalyvauti, tačiau didelio susidomėjimo nesulaukė. Todėl surengė seminarą su bendraminčiais Šiauliuose. Toje sodyboje ir šiandien vyksta seminarai, stovyklos.
Kai įsigijo namus Vilniaus gatvėje, Audronis pirmiausia suplanavo kambaryje pasistatyti židinį. Jam svarbu, kad namuose degtų natūrali ugnis, kuri apvalo, švarina.
Svajoja apie koplytstulpį
„Yra dėlionė iš daugybės dalių. Į vieną dalį žiūrint viskas aišku, bet atskiros dalys nesisieja. Ezoteriniai mokslai, parapsichologija viską man sulipdė“, - sako A. Vegys.
Audronis neslepia turintis svajonių. Tačiau jų neatskleidžia. „Jei nori prajuokinti Dievą, pasakyk savo planus“, - sako. Tačiau neslepia svajojantis surinkti dar daugiau angelų, o kieme, kad jie nebūtų vieniši, įrengti alpinariumą ar pastatyti koplytstulpį.
Jurgita Morkūnienė