Giedrius Balbieris, jau daugiau nei 20 metų gyvenantis Kaune, vis tiek yra biržietis. Ir to, anot pašnekovo, niekaip neišmuši iš jo galvos ir širdies. Aktyviai gyvenantis G. Balbieris fiziškai grįžti į gimtąjį miestą dažnai negali, bet štai jau kelintą kartą grįžta ne vienas, o lydimas muzikos. Pokalbis su Giedriumi – apie meną, Joną Meką, aistrą muzikuoti ir... internetinį saugumą.

- Giedriau, prieš 7 metus tavo pusbrolis Alis Balbierius „Šiaurės rytuose“ rašė apie tave, kaip apie pasaulio keliautoją. Kas pasikeitė per tiek laiko, kuomet, rodos, visas tavo gyvenimas buvo kelyje? Ar taip ir likai „vėjų pamušalu“?

- Oi, seniai jau tai buvo… Daug kas pasikeitė. Per tą laiką spėjau nugyvent bent porą gyvenimų.

- Iš keliautojo tapai muzikantu?

- Galima ir taip sakyti. Tėvui (Giedriaus tėtis – anuomet Biržuose buvęs žinomas muzikantas Simanas Balbieris – aut. pastaba) iškeliavus anapilin liko jo instrumentai - saksofonai, klarnetai ir kiti. Traukė tęsti jo veiklą. Prisiminiau jo muzikos pamokas Biržuose. Kibau į teoriją bei praktiką ir pavijau laiką. Nuo 2011 m. iki šių metų muzika buvo pagrindinė veikla. Per šį laiką teko groti su daugiau nei dešimčia grupių, dalyvauti įvairiuose projektuose, žodžiu, pasinerti į meninio pasaulio subtilybes…

- Kaip ir tavo šviesaus atminimo tėtis, groji pučiamaisiais instrumentais. Biržuose muzikavai keletą kartų – per Jonines su Giedriumi Žilinsku grojote ant plausto Agluonos upėje, gruodžio 2 dieną su juo ir kitais muzikantais, aktoriais bei skaitovais pasirodysi renginyje, skirtame Jono Meko gimtadieniui. Papasakok, kaip gyvuoja Fluxus judėjimas Kaune. Kokias Jurgio Mačiūno, Jono Meko idėjas skleidžiate?

- Fluxus - avangardinio meno judėjimas. Niujorke meno gurmanai persisotino begalinės estetikos, profesionalizmo ir su juo einančios komercijos. Menininkai ėmėsi kurti antimeną, atsirado įvairių anti komercinių pasirodymų. Gimė Fluxus, atsinešdamas dada judėjimą, performansus ir kasdienį kiekvienos akimirkos meną. Į Lietuvą pirmiausiai Fluxus atvyko su Jurgio Mačiūno laiškais, o instituciškai atėjo per Joną Meką ir buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką. Pirmoji Fluxus ministerija įsikūrė Vilniuje Gedimimo prospekte, antroji – Kaune, buvusiame „Lituanikos“ batų fabrike prie Kauno pilies.

Su tėvo saksofonu. „Prisiminiau jo pamokas Biržuose“, - apie savo tėvą Simaną Balbierį kalba Giedrius.

Fluxus ministerija sujungė daugybę laisvųjų menininkų, vyko šimtai renginių, įvairūs festivaliai, ministerijoje gyvavo rezidentai. Buvau vienas jų: drauge su bendraminčiais buvome atsakingi už sodelį ant stogo, kas savaitę vedžiau muzikinius ieškojimus (angl. - jam sessions). Nors projektas truko tik 2,5 metų, likau Fluxus ministerijoje ir iki šiol tebeturime ten savo muzikos studiją, toliau muzikuojame.

Čia gimė ne viena dabar aktyviai kultūrą propaguojanti meno galerija, o gatvės meno grafičio kultūra įgavo visuotinį pripažinimą ir tapo visur pageidaujamas miestų fasadų braižas. To simbolis - ant Kauno Fluxus ministerijos sienos nupieštas išminčius senelis su kosmoso pypke.

Lietuvoje Fluxus taip pat yra gurmaniškesnis rebusas nei duona kasdieninė. Nesant meno pertekliaus, provokatyvūs ar antimeniniai pasirodymai dažnai apvilia estetikos ir harmonijos ištroškusį lankytoją ir tik išlavėję žmonės šešėliuose ir inversiniuose vaizduose atpažįsta užkoduotas prasmes ir alegorijas.

Gruodžio 2 dienos renginio, skirto Jonui Mekui, pasirodymą pavadinau „Gyvenimas Jonu“. Tai bus labiau muzikinis peformansas, kuriame susipins Jono Meko vaizdai, garsai, proza, poezija ir muzika. Pastaroji bus įvairi ir apims įvairius Jono gyvenimo etapus nuo pirmųjų lietuviškų instrumentų iki amerikietiško bliuzo. Daug neatskleisiu, bet esame paruošę specialius numerius, netgi dainas pagal Jono Meko poeziją.

- Kadaise praktikavai jogą, pagal išsilavinimą esi IT specialistas, patyręs keliautojas, muzikantas, vyras ir tėvas – kaip visa tai suderini?

- Kas keleri metai vis keičiuosi. Gyvenimas - nuostabi dovana ir reikia patirti kuo daugiau spalvų, išbandyti save įvairiose veiklose ir amplua. Žvelgdamas atgal matau nugyventus kokius 7 gyvenimus - mokslininko, jogo, keliautojo, verslininko, muzikanto. Atsiragavęs laisvės pirmą sykį išėjau dirbti, kaip aš sakau, normalaus darbo – į biurą. Dirbu interneto saugumo srityje - saugome žmones nuo hakerių, o laisvu laiku toliau muzikuoju.

Didžiausio Pabaltijo šalių Piešinio atidarymas.

- Internetinis saugumas – svarbi nūdienos aktualija…

- Dar universitete dirbau Kompiuterių tinklų katedroje ir dėsčiau interneto programavimo kursą, tad turėjau sukaupęs nemažai žinių. Be to, jau beveik 20 metų tvarkau nedidelį kaimynų internetinį tinklą, tad žinios nuolatos kaupėsi. Nusprendęs dirbti tą „normalų“ darbą, norėjau pasirinkti sritį, kuri mane įkvėptų. Rinkausi iš dviejų galimybių - sveikatos inovacijų ir kompiuterių saugumo srities. Nulėmė patirtis ir bagažas.

- Hakerių, t. y. kompiuterių įsilaužėlių, daug yra?

- Jų pakanka. Ir taip pat jie yra kompiuterinių virusų gamintojai. CUJO kompanija, kurioje šiuo metu dirbu, gamina ugniasienę, kuri, panaudodama dirbtinį intelektą, apsaugo visus prie namų tinklo prijungtus įrenginius.

Ir tai ne šiaip sau ugniasienė - programa, o puodukas su akimis, kurios arba šypsosi, jei viskas gerai ir saugu, arba verkia, jei aptinka įsilaužėlius.

Šiais laikais beveik viskas jungiama prie interneto. Konkurencija skatina, kad įrenginiai turėtų kuo daugiau galimybių. Sunku nusipirkti kondicionierių, kuris būtų be interneto. O juk patogu - vasarą pakeliui namo per mobilųjį telefoną įjungi klimato režimą ir atvykęs jau randi maloniai vėsias patalpas.

Mūsų įmonės klientų, kurių dauguma yra JAV, prie interneto prijungti beveik visi prietaisai, kurie naudoja elektrą: durų skambučiai, garažo vartai, automobiliai, vaikų priežiūros ir stebėjimo aparatai, stebėjimo kameros, šviesos jungikliai, radiatoriai, kondicionieriai, skalbimo mašinos, vejapjovės ir netgi šaldytuvai.

- Internetinis šaldytuvas?

- Pačiam šaldytuvui kol kas interneto nereikia. Tačiau šaldytuve yra įmontuotos vaizdo kameros, tad, nuėjus į maisto parduotuvę, telefonu galima patikrinti, kokių maisto produktų trūksta. Patogu. Nors ateityje kameros ne tik parodys, kas yra šaldytuve, bet ir atpažins atskirus produktus, galės „pasakyti“, kiek ilgai maistas laikomas, ar nesugedęs ir panašiai. Ateityje šaldytuvas jau pats praneš, kad baigėsi pienas, o galbūt ir tiesiai bendraus su pasirinktu interneto pirkinių krepšeliu, o mums reikalingomis prekėmis pasirūpins dirbtinis intelektas.

- Atleisk, bet…kam viso to reikia? Ir ar reikia? Ar ir toliau negalime neštis į parduotuvę būtinų prekių sąrašo?

- Visa tai yra naujovės, kurios lėtai, bet neišvengiamai persmelkia visas mūsų gyvenimo sferas. Kiekvienas gamintojas skuba, kad neatsiliktų nuo kitų konkurentų, ir reikia-nereikia kemša naujas savybes, kad tik parduotų savo gaminį.

Yra posakis: greitai, gerai, pigiai - rinkis du iš jų. Taip ir su elektriniais namų pagalbininkais. Skubama rinkai pateikti naujus prietaisus, neatsilikti nuo konkurentų savybėmis, techninėmis galimybėmis. Pirkėjas vis tiek renkasi dažniausiai pagal kainą, tad dažniausiai gauname paskubomis pigiausiomis medžiagomis Kinijoje sulipdytus prietaisus.

Kai kurie jau būna pagaminti taip, kad interneto prijungimas yra būtinas, kitaip - nė iš vietos.

Natūralu, kad, esant pirmiausia kainos prioritetams, šaldytuvo interneto saugumas yra paskutinėje vietoje.

- O kam šaldytuvui interneto saugumas? Juk pienas nuo nesaugaus interneto nesugiš?

- Kompiuteriniai įsilaužėliai retai kada siekia tiesiogiai sugadinti patį prietaisą ar pakenkti jo šeimininkui. Daug dažniau įsilaužus įrenginys paverčiamas zombiu, kuris klauso ir vykdo komandas.

Surenkamos armijos tokių zombių ir tuomet vykdomos atakos prieš bankus, laikraščius ar kitas stambias interneto kompanijas. Arba užpuolamos valstybinės institucijos. Pamenate atvejį, kai vystėsi rusų kario paminklo perkėlimo drama Taline - tuomet rusų hakeriai, panaudoję tokių zombių armiją, išjungė didžiąją dalį Estijos valstybės institucijų portalų ir beveik savaitę Estija nefunkcionavo.

Estijoje dauguma valstybės institucijų savo paslaugas teikia internetu - dauguma šalių seka Estijos pavyzdžiu. JAV taip pat.

Paprastai hakeriai yra racionalūs - pasitelkę zombių armiją užpuola dideles tarptautines įmones, po to prašo išpirkos virtualiomis valiutomis, o jas po to jau anonimiškai išgrynina ir toliau plėtoja savo nelegalią veiklą.

Dėl šaldytuvo ir pieno: šiandien pienui pavojaus dar nėra, nes šaldytuvuose įdedamos tik kameros, kuriomis galima pažiūrėti, kas viduje. Per atstumą šaldytuvas kol kas dar nėra valdomas. Tuo metu kondicionieriaus atveju situacija visai kitokia - įsilaužus į kondicionierių per internetą karštą vasaros dieną ir pasiuntus jam komandą ne šaldyti, o šildyti, galima ir namus supleškinti...

- Ar Lietuvoje tokie internetu įprasti buities prietaisai jau populiarūs?

- Kol kas lietuviai naudoja paprastesnius prietaisus. Daugelio namuose prie interneto prijungtas tik kompiuteris, telefonas. Labiau prakutusių namuose - žaidimų pultas vaikams, išmanusis televizorius, vaizdo kameros.

Kompiuteriai turi antivirusines programas ir pakankamai seniai naudojami ir ištobulinti, tad yra vieni labiausiai apsaugotų. Išmanusis televizorius ir vaizdo kameros antivirusinių ir apsaugos priemonių neturi, tad jos ir yra pažeidžiamiausios.

Visi programuotojai žino, kad nėra programų be klaidų. Bėgant laikui technologijos sensta, senosiose versijose aptinkama klaidų, jos taisomos. Tik pataisymai nenukeliauja iki jau naudojamų prietaisų, kurie ir stovi skylėti. Youtube jau pilnas vaizdų, prifilmuotų savininkams nežinant jų pačių kameromis ir išmaniaisiais televizoriais (su kameromis ir mikrofonais).

Duomenų privatumas ir asmeninės erdvės apsauga tampa dideliu ir įdomiu iššūkiu. Tai mane ir paskatino grįžti prie tinklų programavimo.

-Dėkoju už pokalbį.

Indra Drevinskaitė - Žilinskienė