Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gaiva Petrauskienė: „Archyvai saugo kur kas daugiau, plačiau ir tiksliau“

„Žmogus savo galvoje gali turėti begalę informacijos, prisiminti tam tikras jam svarbių įvykių detales, tačiau nuolat dvejosime dėl tikslumo.

Tuo tarpu popieriaus įrašuose, t. y. archyvuose, esanti informacija saugo kur kas daugiau, plačiau ir tiksliau“, – įsitikinusi Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva PETRAUSKIENĖ.

2021 metai – neeiliniai metai. Praėjo 100 metų nuo pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais ir šia proga Kėdainių skyriaus vedėja sutiko plačiau papasakoti apie Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus bei šiam skyriui priklausančių archyvų darbą.

Registravo bažnyčia

Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje civilinė registracija, kuomet atsirado vadinamieji akto įrašai, prasidėjo 1940 metais rugpjūčio 15 dieną.

„Iki tol visus gyvenimo įvykius: gimimus, santuokas, mirtis, vienoje ar kitoje teritorijoje gyvenusių žmonių, atsižvelgiant į parapiją, registruodavo bažnyčia.

Duomenų apie ištuokas iš bažnyčių nesame gavę.

Galbūt jie ir yra, tik mes paprasčiausiai jų neturime, o gal tuo metu ir tų ištuokų nebuvo. Sunku pasakyti“, – sudvejoja G. Petrauskienė.

„Civilinės metrikacijos archyve būta 1917 metais pildytų bažnytinių knygų.

Labai gaila, kad šiuo metu visų bažnytinių knygų savo archyve jau nebeturime.

Ilgai saugoję pas save, knygas su žmonių metrikais perdavėme Lietuvos valstybės istorijos archyvui tolimesniam saugojimui“, – informuoja G. Petrauskienė.

Du įrašai

Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje metrikų knygos saugomos 75 metus imtinai, užtikrina G. Petrauskienė.

O dažniausiai saugomos tol, kol Lietuvos valstybės istorijos archyvas leidžia jas saugoti.

„Pasitaiko atvejų, kai ieškodami konkrečių žmogaus metrikų vietiniame archyve, informacijos neatrandame.

Tada teikiame prašymą ar užklausą į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kuriame yra saugomas antras dokumento egzempliorius.

Tačiau jeigu tam tikras gyvenimo įvykis nebuvo įrašytas, pavyzdžiui, gimus vaikui, tai tuomet, kai vaikas pradėdavo eiti į mokyklą ar kreipdavosi dėl pirmo asmens dokumento gavimo, tokie įrašai būdavo atkuriami.

Ypač dažnai tai buvo karo, pokario laikotarpiu.

Kaip bebūtų gaila, bet ne visi dokumentai yra išlikę ir ten, ypatingai senesni, karo laikų“, – pabrėžia Kėdainių skyriaus vedėja.

Saugo 50 metų ir ilgiau

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos prie Civilinės metrikacijos skyriaus buvo prijungtas archyvo skyrius, taigi atsirado galimybė pažinti ir kitokių archyvų specifiką, kuri taip pat pasirodė labai įdomi.

„Kėdainių rajono savivaldybės likviduotų įmonių archyve yra saugoma apie 880 tiesinių metrų lentynų, kuriose tik ilgo saugojimo dokumentai.

Bylos šiame archyve saugomos 50 metų, gavus leidimą – ir ilgiau.

Likviduotų įmonių archyve dokumentai saugomi nuo 1945 metų. Kaupiamų dokumentų pagrindą sudaro kolūkinės knygos.

Dirbdama su šiomis bylomis teko rasti apie 100 skirtingų kolūkio pavadinimų, 60 žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio įmonių dokumentų, taip pat čia saugomi 34 akcinių bendrovių, 270 uždarų akcinių bendrovių, apie 400 įmonių, kooperatyvų ir kitų organizacijų dokumentai, kurie įmonei likvidavusis buvo perduoti likviduotų įmonių archyvui ir iki šiol čia yra saugomi.

Tai tokių įmonių kaip Kėdainių elektros aparatūros, biochemijos gamyklos, penktoji ir šeštoji statybos valdybos, sūrių gamyklos, melioracijos statybos valdyba ir kitos“, – vardija G. Petrauskienė.

Pateikia „Sodrai“

Likviduotų įmonių archyve kaupiami dokumentai ir bylos, anot Kėdainių skyriaus vedėjos, dažniausiai reikalingi ir pasitarnauja žmonėms, besiruošiantiems eiti į pensiją ir ne tik.

„Prašymus išduoti tam tikrus dokumentus gauname arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus („Sodros“) arba iš pačio žmogaus, kuris atvykęs į susitikimą, nurodo, kokiose darbovietėse, kuriais metais yra dirbęs.

Tokiu atveju iš likviduotų įmonių archyvo apie konkretaus žmogaus darbingumą surinkti dokumentai pateikiami „Sodrai“, kuriais remiantis apskaičiuojamas asmens pensijos dydis ir darbo stažas“, – teigia G. Petrauskienė.

Seniai nusenusi

Kapstantis po likviduotų įmonių archyvus ir ieškant informacijos dažnai atrandama įdomių faktų ar įrašų.

„Kalbant apie 1960 metų dokumentus, esame radę įrašų, bylojančių, kad tais laikais vaikai dirbdavo kolūkiuose.

Nežinia, ar jie tėvams padėdavo, ar ką, bet vasaros laikotarpiu po keletą ar daugiau dienų dirbdami gaudavo atlygį.

Dauguma tokių vaikų – 11–12 metų amžiaus, tačiau pastebėjome net ir septynmečių.

Taip pat randame įdomių įrašų, kaip žmonės anksčiau prašymą savo valdybai rašydavo:

„Prašymas Kėdainių rajono „Nevėžio“ kolūkio valdybai

Aš (vardas, pavardė) duktė Baltro, gimusi 1911 metais esu jau seniai nusenusi ir išdirbau 13 metų.

Toliau dirbti nebegalėjau dėl sveikatos. Be to, dar seserį ligonį prižiūrėjau. Tai kodėl man nemokate pensijos? O kodėl visoms kitoms nusenusioms mokate pensiją? Prašau ir man skirti pensiją“.

Visa tai rašyta 1972 metais.

Netrūksta ir įdomių įsakymų: „Sumažėjus darbo krūviui (vardas, pavardė), mokėti priemoką prie darbo atlygio 15 procentų“, – keleto įrašų pavyzdžius pateikia G. Petrauskienė.

9 archyvai

Lietuvos archyvų sistemą sudaro 9 valstybės archyvai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Lietuvos naujasis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Literatūros ir meno archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas (su filialu Utenoje), Kauno regioninis valstybės archyvas (su filialais Marijampolėje ir Alytuje), Klaipėdos regioninis valstybės archyvas (su filialais Tauragėje ir Telšiuose), Šiaulių regioninis valstybės archyvas (su filialu Panevėžyje).

Kėdainių r. sav. administracijos ir kitų įstaigų archyvų darbą kuruoja Kauno regioninis valstybės archyvas.

Saugomi nuo 1996 metų

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos archyve yra saugomi savivaldybės skyrių dokumentai, mero potvarkiai ir administracijos dokumentai.

„Mero potvarkiai, administracijos dokumentai saugomi nuo 1996 metų.

Iki tol sukaupti nuolat saugomi dokumentai ir bylos perduoti saugoti į Kauno regioninį valstybės archyvą.

Tuo tarpu dokumentai, kurie yra susiję su darbuotojų uždarbiu ar įsakymai personalo klausimais, saugomi nuo daug ankstesnių metų ir pasitarnauja tiek pačiam žmogui, tiek „Sodros“ skyriams“, – informuoja Kėdainių skyriaus vadovė.

Negali būti nepastebėti

„Kiekvienais metais savivaldybėje sudaromas dokumentacijos planas, kuriame, vadovaujantis teisės aktais, yra nurodoma, kiek koks dokumentas turi būti saugomas.

Atsakingas už archyvą darbuotojas, vadovaudamasis dokumentacijos planu peržiūri visas praėjusių metų bylas ir dokumentus.Likviduotų įmonių archyve kaupiami dokumentai ir bylos, anot Kėdainių skyriaus vadovės, dažniausiai reikalingi ir pasitarnauja žmonėms, besiruo- šiantiems eiti į pensiją./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Jeigu archyve dokumento ar bylos trūksta, archyvaras kreipiasi į to skyriaus darbuotoją su prašymu pristatyti trūkstamą dokumentą.

Nei viena byla ar dokumentas negali būti nepastebėti, nematyti ar neapskaityti. Anksčiau ar vėliau jie vis tiek patenka į archyvą.

Tuo tarpu byloms, kurios yra saugomos trumpai, galioja kitokios taisyklės. Dėl jų buvimo skyriuje sprendžia jo vadovas bei darbuotojai, atsakingi už tas bylas“, – tikina G. Petrauskienė.

Atliekama patikra

Anot specialistės, jei savivaldybės administracijos archyve dokumentai ir bylos pagal saugojimo terminą yra saugomi 10, 5 ar 3 metus, artėjant jų saugojimo termino galiojimo pabaigai, jie yra sistemiškai patikrinami.

„Atliekama dokumentų ekspertizė. Pastebėjus, jog byla nebevertinga, yra sudaromas jos naikinimo aktas.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai randamas svarbus nors ir vienas bylos lapas.

Tokiu atveju jis turi būti išimamas ir saugomas toliau, tiek, kiek galbūt jo prireiks“, – teigia Kėdainių skyriaus vedėja.

7 tonos

Paskutinį kartą nereikalingi dokumentai iš Civilinės metrikacijos skyriaus, likviduotų įmonių ir savivaldybės administracijos archyvų buvo vežami kovo 21 dieną. Iš viso išvežta daugiau nei 7 tonos dokumentų.

Perėjusiais metais buvo išvežtos 6 tonos dokumentų.

Archyvais domisi

G. Petrauskienė pasidžiaugia, kad archyve saugoma medžiaga nėra užmiršta.

„Dažniausiai archyvine medžiaga domisi juridiniai asmenys, kuriems reikia vienokių ar kitokių duomenų, tačiau pasitaiko atvejų, kai archyvą aplanko istorikai, kuriems įdomu suprasti savo teritorijos istoriją.

Taip pat į mūsų archyvą kreipiasi daug asmenų, dėl giminystės ryšio nustatymo. Gautus duomenis panaudoja giminės medžio kūrimui.

Kalbant apie likviduotas įmones, gauname prašymus dėl to, kad reikia gauti vienokius ar kitokius duomenis apie asmens darbą tam tikroje darbovietėje, turėtus pastatus, pajus ir t.t.

Kažkas šiaip sau neateina ir nesidomi kolūkių kūrimusi ar jų pavadinimų kaita, gamyklų ar įmonių veikla.

Tuo tarpu į savivaldybės archyvą dažniausiai kreipiasi šioje įstaigoje dirbantys ar dirbę žmonės, kuriems reikalingi gauto darbo užmokesčio arba darbo stažo liudijantys dokumentai.

Dėl tam tikrų mero potvarkių, administracijos sprendimų ar įsakymų dažniausiai teiraujasi teismas.

Svarbiausia žinoti faktą, kad archyvas yra prieinamas visiems“, – kalba Kėdainių skyriaus vedėja.

Dirba beveik 30 metų

G. Petrauskienė Kėdainių civilinės metrikacijos skyriuje pradėjo dirbti 1991 metų liepos 20 dieną.

Beveik trisdešimties metų darbo patirtį įgijusi specialistė iki šių dienų tikina, jog archyvinis darbas – labai įdomus ir vis motyvuojantis.

„Kuo vyresnis archyvaras, savo patirtimi, turimomis žiniomis, tuo jis vertingesnis darbuotojas, jeigu atliekamas darbas jam patinka, juo domisi.

Kai pradėjau dirbti įstaigoje, labai bijojau, kol iš arčiau nesusipažinau su šio darbo specifika, kuri ilgainiui pasidarė labai įdomi.

O dabar kuo sudėtingesnę užduotį gaunu, tuo su didesniu susidomėjimu ir malonumu ją atlieku“, – prisipažįsta G. Petrauskienė.

Archyve saugomo 1972 metais rašyto prašymo pavyzdys:

Prašymas Kėdainių rajono „Nevėžio“ kolūkio valdybai

Aš (vardas, pavardė) duktė Baltro, gimusi 1911 metais esu jau seniai nusenusi ir išdirbau 13 metų. Toliau dirbti nebegalėjau dėl sveikatos. Be to, dar seserį ligonį prižiūrėjau. Tai kodėl man nemokate pensijos? O kodėl visoms kitoms nusenusioms mokate pensiją? Prašau ir man skirti pensiją.

Džestina BORODINAITĖ

Rekomenduojami video