Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Futbolo čempionatas – vasarvidžio nakties sapnas?

Iš visų šiuo metu aktualių pasaulio žiniasklaidos temų Lietuvos žmonėms turbūt įdomiausia yra tai, ką vienas kitam pasakė ar ko nepasakė prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas. Prie šio klausimo sugrįšime apžvalgos pabaigoje, tačiau pradėsime ją nuo pasaulio futbolo čempionato, per kurį, daugelio nuomone, Rusija sužibėjo.

Kaip rašė konservatyvus Madrido dienraštis „Mundo“, „nors iš pradžių būta daug abejonių, Rusija tikrai įrodė savo sugebėjimą organizuoti didelius sporto renginius. Šio pasaulio čempionato logistika – be priekaištų“.

„Be abejo, V. Putino tikslas ir buvo čempionatą panaudoti tam, kad pasaulyje paskleistų rimtumo ir patikimumo įvaizdį ir kad sustiprintų pačių rusų savivertės jausmą.

Tačiau nors šis renginys ir pakeitė Rusijos įvaizdį pasaulyje, jis neįstengė užtušuoti šalyje esantį laisvės stygių ir demokratijos trūkumą“, – pridūrė išlygą Ispanijos sostinės dešiniųjų laikraštis.

Ciuricho dienraščio „Tages-Anzeiger“ nuomone, „šio pasaulio futbolo čempionato didysis klausimas ir buvo: kam jo reikėjo? Kam jis suteikė džiaugsmo? Kas trokšte troško vasaros su Rusija, su V. Putinu, su diskusijomis apie žmogaus teises, spaudos laisvę, prievartą, homofobiją, Krymą, Siriją, rasizmą ir korupciją?“

„Ir tada išėjo taip, kad per praėjusias keturias savaites didžioji tema buvo visai kitokia. V. Putinas liko fone, nesiveržė į priekį ir užleido savo vietą tautai, kuri pasinaudodama proga pasauliui pasirodė besišypsanti ir svetinga“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Honkongo dienraštis „Takungpao“ pažymėjo, kad „nors Prancūzija tapo laimėtoja sporte, didžiausią pergalę kaip svečius priimantis šeimininkas vienareikšmiškai nusinešė Rusija“.

„Ji visame pasaulyje sužibėjo savo pozityviu įvaizdžiu, o užsienio politikos krizės pasirodė bent laikinai patekusios į užmarštį. Net ir ekonominiu požiūriu pasaulio čempionatas buvo labai sėkmingas, visų pirma mažmeninei prekybai“, – teigė Kinijos laikraštis.

Romos dienraštis „Repubblica“ rašė, kad „ištisą mėnesį marga masė pripildė Rusijos gatves. O dabar, kai ji pasitraukė, kas lieka iš šio vasarvidžio nakties sapno?“

„Suvedžiojimo akcija pavyko. V. Putino „minkštoji galia“ laimėjo. Kremliaus vadovui pasaulinio futbolo čempionato būtinai reikėjo tam, kad jis galėtų Rusijos sugrįžimą kaip pasaulio galybė prisiskirti sau pačiam ir kartu nublizginti savo šalies įvaizdį. Tai jam pasisekė“, – teigė Italijos sostinės dienraštis.

Anot Maskvos dienraščio „Vedomosti“, „uždarų sienų“ šalininkams, kurie Rusijoje vis dar stiprūs, visi užsienio turistai yra šnipai, provokatoriai ir potencialūs priešai“.

„Tačiau gali būti, kad po pasaulio futbolo čempionato daugiau pritarimo  sulauks ir atvirų sienų šalininkai. Jau vien dėl to, kad valstybės biudžetui trūksta pinigų ir turistų skaičiaus padidėjimas Rusijos ekonomikai išeitų į naudą“, – rašė Rusijos sostinės dienraštis.

Daugelis laikraščių džiaugėsi prancūzų sportine pergale. Pasak Paryžiaus kairiųjų dienraščio „Liberation“, „komanda įvykdė savo įsipareigojimą ir treneris Didier Deschamps`as užsitikrino sau vietą futbolo panteone.

Tačiau didžiausią staigmeną sukėlė publika, ta įvairių spalvų, bet vieninga tauta, kuri išsiliejo į Prancūzijos gatves ir aikštes – iš visų regionų, iš visų socialinių klasių ir nesvarbu, kokios kilmės – visi džiūgavo kaip vienas“.

Tą patį rašė ir Paryžiaus dešiniųjų dienraštis „Figaro“: „atėjo šlovės diena, svajonė virto tikrove, visi superlatyvai tinka. Tai ne tik vienuolikos žaidėjų komanda, bet ir visa į prancūzų trispalve įsivijusi tauta, kuri šiandien jaučiasi pasaulio meistre.“

Bremerhaveno Vokietijoje dienraščio „Nordsee-Zeitung“ nuomone, „Prancūzija per visą turnyrą žaidė geriausią futbolą. Tie, kurie tokio lygio komandą kaip kroatų šitaip supliekia finalinėse rungtynėse, vėl teisėtai pakyla į futbolo olimpą“.

„O ir kroatai sekmadienį vėl parodė, kokie svarbūs šiame sporte yra ryžtas ir entuziazmas. Šių dorybių pritrūko vokiečiams.

Beje, prancūzų prisikėlimas gali ir mums, vokiečiams, suteikti drąsos. Juk prieš aštuonerius metus prancūzai per pasaulio futbolo čempionatą Pietų Afrikoje taip gavo į kaulus, bet vis dėlto atsistojo, nes iš patirtos gėdos padarė reikiamas išvadas“, – rašė šiaurinės Vokietijos uostamiesčio laikraštis.

Brėmeno dienraštis „Weser-Kurier“ pridūrė, kad „treneriui D. Deschamps`ui pavyko tai, kas vokiečiui Joachimui Lowui nepasisekė: į aikštę išvesti iš individualistų ir egoistų sudarytą komandą, kurią vis dėlto suvienijo didysis tikslas išsikovoti pasaulio futbolo čempionų titulą“.

Tiesa, kalbėdami apie Maskvą, vieni laikraščiai (pvz., „Hessische Niedersächsische Allgemeine“) gyrė Rusiją už „tobulai suorganizuotą turnyrą“, o kiti atkreipė dėmesį į ne taip jau džiuginančias puses.

Štai Hanoverio dienraštis „Hannoversche Allgemeine“ rašė, kad „demonstracijos čempionato miestuose buvo uždraustos, o potencialūs protestuotojai iš anksto nubaidyti. V. Putino pasaulio futbolo čempionatas su 12 mlrd. eurų buvo visų laikų brangiausias. Pusė tos sumos plaukė į arenas, iš kurių šeši miestuose be pirmosios lygos komandų, todėl šie miestai tikriausiai nusmuks.

Tuo metu Tarptautinė futbolo federacija padidins savo įplaukas virš 2014 m. čempionato lygio, kada įplaukos sukosi apie 4 mlrd. eurų. Už viską, žinoma, sumokės rusai, kuriems per šių metų čempionatą dar pakeltas pensijinis amžius ir pridėtinės vertės mokestis, kol jų prezidentas šildėsi žvaigždžių spindesyje“, – dėstė Hanoverio laikraštis.

Jis pridūrė, jog „tai, kad V. Putinas šneka akis į akį su Amerikos prezidentu D. Trumpu, jog abu niekina Vakarų vertybių bendriją, pripildo daugelį rusų pasitenkinimu, o senąją Europą – dideliais rūpesčiais“.

Dar prieš V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Helsinkyje pirmadienį nacionalinis Vokietijos dienraštis, dešiniųjų liberalų pozicijoms atstovaujantis „Frankfurter Allgemeine“, bandė įsijausti į Estijos, Latvijos ir Lietuvos poziciją: „pabaltijiečiai žino, ką reiškia būti svetimos jėgos prispaustiems. Užtat jie ir pasirinko laisvę ir nori ją apginti.“

„Galima įsivaizduoti, kokiais jausmais jie šį pirmadienį žvelgs į Helsinkį. Didžiosios galybės jau ne kartą yra mažas šalis ir tautas tiesiog pardavusios. Ar D. Trumpas šiai pagundai atsispirs?“ – būgštavo laikraštis.

Nuo savęs pridursiu: kiek iš pranešimų žinome, kol kas jis jai atsispyrė. Bet kas bus toliau?

 

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Rekomenduojami video