Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Euroskeptikai ima valdžią Italijoje

Naujoji Italijos vyriausybė, suformuota kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ ir populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo, neabejotinai taps nauju stipriu galvos skausmu Briuseliui.

Susitarė dėl koalicijos

Po kovo pradžioje Italijoje įvykusių parlamento rinkimų, kai nė viena politinė jėga nesugebėjo užsitikrinti aiškios daugumos, prasidėjusi politinė krizė eina į pabaigą. Euroskeptiškai nusiteikusioms partijoms „Lyga“ ir Penkių žvaigždučių judėjimas (anksčiau jos buvo svarsčiusios galimybę Italijai pasitraukti iš euro zonos) galiausiai pavyko susitarti dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Prieš penkias dienas abiejų partijų atstovai pristatė savo siūlomą koalicinės vyriausybės programą, kurioje, kaip skelbiama, aiškiai išsakomas nepritarimas ES taupymo politikai, siekis iš naujo derėtis dėl prasiskolinusios Italijos skolos mokėjimo, noras įvesti proporcinius mokesčius ir garantuotas bazines pajamas nepasiturintiesiems. Kandidatu į premjerus bendru sprendimu pasirinktas 54 metų teisės profesorius Giuseppe Conte, iki šiol nedalyvavęs politikoje.

Pirmadienį partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvinis ir Penkių žvaigždučių judėjimo vadovas Luigi Di Maio susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella. Pranešama, kad valdančiosios koalicijos partneriai informavo jį apie pasirinktą kandidatą į premjerus ir pabandė užsitikrinti paramą jam. Jei prezidentas pritars premjero kandidatūrai, dėl jo turės balsuoti šalies parlamentas. Tikėtina, kad politikos naujokui G.Conte, kuris pabrėžtinai vaizduojamas kaip neturintis nieko bendra su Italijos politiniu elitu, bus pavesta vadovauti naujam Italijos ministrų kabinetui.

Neseniai šioje šalyje atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 6 iš 10 apklaustųjų palaikytų vyriausybę, sudarytą iš „Lygos“ ir Penkių žvaigždučių judėjimo atstovų. Vos ketvirtadalis apklausos dalyvių pareiškė, kad vietoje tokios vyriausybės mieliau rinktųsi naujus parlamento rinkimus.

Penkių žvaigždučių judėjimo vadovas L.Di Maio (kairėje) spaudžia ranką kandidatui į Italijos premjerus G.Conte.

Kieno interesai svarbesni?

Jei Italijos prezidentas ir parlamento nariai uždegs žalią šviesą koalicinei „Lygos“ ir Penkių žvaigždučių judėjimo vyriausybei, šalies lauks didžiausi politiniai pokyčiai per kelis dešimtmečius, teigia Danijos dienraštis „Politiken“. Tradicinės partijos esą susilpnėjusios, o galima valdančioji dauguma valdys šalį remdamasi programa, kurios pagrindiniai tikslai kertasi su esminėmis ES ekonominės politikos nuostatomis. Taigi, Italija gali atsidurti prie pat ribos, kai gali nuspręsti nebesilaikyti ES politikos, o tai turėtų rimtų pasekmių ne tik jai pačiai, bet ir visai bendrijai.

Savo susirūpinimą viešai jau išreiškė Prancūzija: jos ūkio ministras Bruno el Maire'as pareiškė, kad jei naujoji Italijos vyriausybė rizikuos nesilaikyti savo įsipareigojimų dėl šalies skolų ir biudžeto deficito bei bankų sanavimo, kils grėsmė visam euro zonos finansiniam stabilumui. Pasak jo, kiekvienas italas turi suprasti, kad Italijos ateitis yra Europoje, tačiau tam būtina laikytis taisyklių.

Nesunku suvokti tokio prancūzų politiko susirūpinimo priežastis. Penkių žvaigždučių judėjimo vadovas Luigi Di Maio visai neseniai pareiškė, kad biudžeto išlaidų karpymo laikai praėjo. Kartu su „Lygos“ lyderiu Matteo Salviniu jis siūlo imtis struktūrinių reformų ir žmonių gerovės didinimo priemonių, kurios, sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, artimiausiais metais Italijai atsieitų daugiau nei 100 mlrd. eurų.

Tokios kalbos kelia didelį nerimą Briuselyje, nes Italijos skola jau siekia 132 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau šalies biudžeto deficitas sudaro mažiau nei 2 proc. BVP, o tai, pasak dėl koalicijos susitarusių Italijos politinių jėgų atstovų, trečiajai pagal dydį euro zonos valstybei suteikia tam tikrą manevro laisvę. „Mes manome, kad liaudies interesai yra svarbesni už ekonominius įsipareigojimus, ir nepalaikome požiūrio, jog reikia skurdinti žmones tam, kad būtų gerbiami apribojimai ir sankcijos, kurias priėmė kiti“, – visai neseniai pareiškė vienas iš „Lygos“ vadovų Lorenzo Fontana.

Dviese valtyje

„La Sapienza“ universiteto Romoje politologas Paolo Baronioni mano, kad būsimoji šalies vyriausybė pabandys sėsti prie derybų stalo su Europos Komisija (EK), kad užsitikrintų daugiau veiksmų laisvės, nei valdžia turi dabar. Esą taip būtų siekiama paremti priemones, kurių imamasi norint padidinti jaunimo užimtumą darbo rinkoje ir efektyviau spręsti didelio jaunų žmonių nedarbo, ypač Pietų Italijoje, problemą. Tarsi užbėgdami už akių „Lygos“ atstovai pranešė nenorintys derėtis dėl galimybės nurašyti dalį Italijos valstybės skolos. Esą niekas nesiekia nei Italijos pasitraukimo iš ES, nei išstojimo iš euro zonos. Tačiau Luigi Di Maio tuo pat metu perspėjo EK netrukdyti Italijai vykdyti politiką, kurią remia dauguma Italijos piliečių.

Pasak „Politiken“ šaltinių EK, akivaizdu, kad nė viena iš abiejų dėl valdančiosios daugumos susitarusių Italijos partijų, švelniai tariant, nedega entuziazmu dėl ES. Abiejų ekonominė programa esą tik kažkoks išlaidų katalogas, sunku pasakyti, iš kur bus paimta pinigų. Tačiau, pasak šaltinių, kol kas reikia palūkėti, juk ir pati Italija nėra suinteresuota konfrontuoti su ES. Negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad abi partijos bando spręsti problemas, apie kurias kitos Italijos partijos kol kas tik kalbėdavo. Viena iš jų – pensijų reforma. Naujosios vyriausybės programos projekte siūloma, kad žmogaus amžiaus ir metų, kai jis pradėjo kaupti pensijai, suma būtų lygi 100, ir tik tada jis galėtų išeiti pensijon. Tai reiškia, kad žmonės, kurie pradėjo dirbti būdami jaunesni, galėtų išeiti į pensiją anksčiau nei dabar. O visi kiti galėtų tapti pensininkais ne vėliau nei sulaukę 67-erių. Taip pat siūloma įvesti 15 arba 20 proc. pajamų mokestį, kurio tarifas priklausytų nuo asmens pajamų. Toks mokestis esą supaprastintų mokesčių sistemą, sumažintų galimybes išsisukti nuo mokesčių ir paskatintų daugiau žmonių dirbti ilgiau.

Kol kas patį didžiausią klausimą, anot apžvalgininkų, kelia ne koalicijos partnerių sugebėjimai pasiekti kompromisą, bet ilgalaikė bendro darbo perspektyva. Ar pavyks „Lygai“ ir Penkių žvaigždučių judėjimui išsilaikyti kartu valdžioje? Atsakymą gali duoti tik laikas.

Rekomenduojami video