Beveik 17 milijonų Europos Sąjungos (ES) piliečių gyvena ES valstybėse, kurių piliečiai jie nėra. Tai reiškia, kad jie negali dalyvauti šalies, kurioje gyvena, politiniame gyvenime, tačiau turi teisę rinkti tos šalies atstovus į Europos Parlamentą (EP). Paradoksalu, kad šia teise pasinaudoja ypač mažai „Europos piliečių“ – žmonių, kuriems ES institucijos yra ypač aktualios.
Reikia pripažinti, kad Europos Parlamento rinkimai, kurie šiemet vyks gegužės 23–26 dienomis (Lietuvoje – gegužės 26 d.), niekada neužvaldydavo Europos rinkėjų vaizduotės taip, kaip nacionalinė politika. 1979 m. pirmuosiuose visuotiniuose parlamento rinkimuose balsavo 62 proc. rinkėjų devyniose valstybėse narėse, tačiau nuo to laiko rinkėjų aktyvumas nuolat smuko. Pastaruosiuose EP rinkimuose 2014 m. balsus atidavė 42,6 proc. rinkėjų iš 28 valstybių.
Lietuviai tuose rinkimuose buvo šiek tiek aktyvesni, prie balsadėžių atėjo 47 proc. rinkėjų, tačiau tik todėl, kad 2014-aisiais kartu rinkome ir prezidentą. Ankstesniuose EP rinkimuose Lietuvos rinkėjų aktyvumas buvo itin vangus, vos 21 proc. (visgi apatiškiausi EP rinkėjai gyvena Čekijoje ir Slovakijoje, kur 2014-ųjų rinkimuose dalyvavo atitinkamai 18 ir 13 proc. rinkėjų).
Rinkti šalies atstovus į Europos Parlamentą turi teisę visi joje gyvenantys ES piliečiai, net jei jie ir nėra tos šalies piliečiai. Taigi, pavyzdžiui, Italijoje gyvenantys lietuviai turi teisę rinkti Italijos arba Lietuvos europarlamentarus – antruoju atveju jiems reikėtų balsuoti paštu arba atvykti į konsulatą.
Iš viso ES valstybėse gyvena 17 mln. žmonių, atvykusių iš kitų ES šalių. Šie žmonės, kurie išties galėtų save pavadinti „Europos piliečiais“, sudaro per 3 proc. visų rinkėjų. Daugiau nei dešimtadalis lietuvių Europos Sąjungoje gyvena ne Lietuvoje – taip pat ir bulgarų, kroatų, latvių ir portugalų. Didžiausios ES diasporos bendruomenes sudaro rumunai ir lenkai, atitinkamai 3,2 mln. ir 2.5 mln.
Kai kuriose valstybėse šios bendruomenės galėtų turėti reikšmingą balsą. Pavyzdžiui, jei Italijoje gyvenantys rumunai – kurių iš viso ten yra 1,2 mln. – įkurtų partiją ir už ją balsuotų, jie įveiktų 4 proc. ribą ir galėtų deleguoti tris iš 76 Italijos europarlamentarų.
Vis dėlto ES migrantai yra ypač vangūs rinkėjai. 2014-aisiais EP rinkimuose balsuoti užsiregistravo tik 8 proc. ne savo šalyje gyvenančių ES piliečių. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvoje 2014-aisiais gyvenamąją vietą buvo deklaravę – ir balsuoti EP rinkimuose galėjo – 3993 ES piliečiai; iš jų balsuoti užsiregistravo 269 arba mažiau nei 7 proc.
Ar kliūtis gali būti sudėtingos registracijos procedūros? Taisyklės šiek tiek skiriasi kiekvienoje ES valstybėje. Lietuvoje norintys balsuoti ES piliečiai pirmiausia turi čia deklaruoti gyvenamąją vietą ir būti įtraukti į gyventojų registrą. Tą jie turi padaryti ne vėliau nei likus 65 dienoms iki rinkimų – tai yra, iki kovo 22 d.
Tada reikės Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti „nustatytos formos prašymą įtraukti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašus“. Gavusi prašymą, VRK praneš ES piliečio kilmės šaliai, kad ji arba jis balsuos Lietuvoje, ir teliks laukti rinkimų. Tiesa, užsiregistruoti EP rinkimams reikia ne vėliau nei likus trims savaitėms, tai yra, iki gegužės 5 d.
Ne gimtojoje šalyje gyvenantys ES piliečiai gali ne tik rinkti, bet ir balotiruotis į Europos Parlamentą. VRK duomenimis, Lietuvoje šia teise per pastaruosius rinkimus nepasinaudojo nė vienas europietis.
Kovodama su rinkėjų pasyvumu ES ėmėsi iniciatyvų, kad paskatintų europiečius balsuoti. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas paleido puslapį www.šįkartąbalsuosiu.eu (arba www.thistimeimvoting.eu), kurio tikslas – „suburti aktyvių piliečių bendruomenę, kurios nariai vienas kitą šviestų jiems aktualiomis europinėmis temomis, ragintų ir primintų apie dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose svarbą“, LRT.lt informavo EP Biuro Lietuvoje atstovas Dovaidas Pabiržis.
Kita iniciatyva, galėjusi padidinti „europos piliečių“ matomumą ir galbūt aktyvumą, buvo pasiūlyta europarlamentarų prieš metus: išdalinti ES paliekančios Jungtinės Karalystės vietas „tarptautiniams sąrašams“, sudarytiems iš įvairių šalių kandidatų. Pasiūlymą ypač rėmė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italija, bet EP dauguma ją atmetė, argumentuodama tuo, kad šias vietas pernelyg lengvai pasiimtų didžiosios ES šalys.
Ar balsuos Europos lietuviai?
ES duomenimis, didžiausia Europos lietuvių bendruomenė (už Lietuvos ribų) gyvena Jungtinėje Karalystėje, 207 tūkst. Deja, JK ateičiai Europos Sąjungoje pakibus ant plauko, mažai tikėtina, kad šalis rinks atstovus į Europos Parlamentą.
Dar 43 tūkst. lietuvių gyvena Norvegijoje, kuri, nors ir suteikia ES piliečiams plačias teises, atstovų Europos Parlamente neturi.
Daugiau nei 38 tūkst. lietuvių oficialiai gyvena Airijoje. Šios šalies lietuvių bendruomenės vadovas Arūnas Teišerskis sako, kad artėjantiems rinkimams ruošiamasi, tačiau didelio entuziazmo nejusti.
„Patys tie
Pasak jo, bendruomenė ketina socialiniuose tinkluose paraginti savo narius balsuoti, tačiau Airijos lietuvius daug labiau domintų referendumas dėl pilietybės.
Vis dėlto yra vienas Europos klausimas, kuris gegužės mėnesį neabejotinai patrauks Europos lietuvių – ir daugelio europiečių – dėmesį ir sužadins entuziazmą. Eurovizija.
„Eurovizijai Airijos lietuviai visą laiką ne tik ruošiasi, bet ir balsuoja, – sako A. Teišerskis. – Čia raginti nereikia.“
Justinas Šuliokas