Baltarusijos AE saugumo problemos gali supykdyti A. Lukašenką su Kremliumi ir Europa.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas dalyvavo Latvijos, Estijos ir Lietuvos vadovų aukščiausio lygio susitikime. Viena iš svarbių temų – Baltarusijos atominės elektrinės (AE) Astrave, skirtos tiekti elektros energiją Europai, reaktorius. Situacija Astrave pamažu tampa vis svarbesniu regioniniu veiksniu, kuris graso Minsko santykiams ir su Vakarais, ir su Rusija.

„Ši konferencija yra svarbi, nes ji vyksta ypatingą dieną, mūsų Baltijos kelio dieną, – antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, – Molotovo–Ribentropo pakto metinių dieną. Būtina, kad nepasikartotų padalinimas į grėsmingus regionus, į nesaugius būtent mūsų teritorijų regionus.“

Pasak jos, Baltijos valstybių vadovų susitikimas Rygoje, rugpjūčio 23 d. vykęs dalyvaujant JAV viceprezidentui J. Bidenui, – tinkama dingstis pakalbėti apie problemas statomoje Baltarusijos AE.

Astravo AE – „vienas iš instrumentų, kuris gali būti panaudotas nekonvenciniu būdu prieš Baltijos šalis“, – teigė D. Grybauskaitė. „Mūsų pagrindinis tikslas yra tai, kad tarptautinė bendruomenė žinotų, girdėtų, kas vyksta, būtų informuota apie paskutines įvairias avarijas ir incidentus, nes paslapčia vykdomas projektas kelia pavojų ne tik mums, bet ir visam regionui“, – sakė prezidentė. Tarp kitko, paskutiniai skandalai, susiję su Baltarusijos AE, labiau rodo ne objekto avaringumą, o perdėtą klausimo politizavimą.

Reaktoriaus kritimas

Rugpjūčio 11 d. Baltarusijos energetikos ministerijos vadovas Vladimiras Potapčiukas žurnalistams pareiškė, kad šalies vadovybė nusprendė pakeisti Astravo AE, kuri statoma dalyvaujant Rusijos kompanijai „Rosatom“, reaktoriaus korpusą. Pasak jo, pakeitimo kainos ir terminų klausimas su Rusijos puse nebuvo aptarinėjamas.

Sprendimus oficialusis Minskas (AE statybą kuruoja asmeniškai prezidentas A. Lukašenka) priėmė po to, kai Baltarusijos visuomenėje ėmė kilti įtampa dėl padažnėjusių pranešimų apie nenormalius incidentus Astravo statybos aikštelėje.

Pastaroji ginčų, susijusių su pirmos baltarusių atominės jėgainės statyba, banga kilo liepos 25 dieną. Tada pirmą kartą pasirodė neoficiali informacija, kad per bandomąjį statymą į vietą pirmojo reaktoriaus VVER-1200 korpusas nukrito ant žemės.

Kompanijos „Rosatom“ komunikacijos departamente tinklalapiui gazeta.ru pranešė, kad jau yra gautas Baltarusijos kreipimasis. „Mes nuo pat statybos pradžios sakėme, kad suprantame baltarusių nerimą, – paaiškino kompanijoje. – Laišką išnagrinėsime artimiausiu metu. Pagal patikrinimo rezultatus priimsime sprendimą. Mes nuo pat pradžios sakėme ir dabar kartojame, kad su reaktoriumi viskas gerai, tačiau mes neabejotinai kuo atidžiausiai atsižvelgsime į visus Baltarusijos argumentus.“

Generalinis Baltarusijos AE statybos rangovas tvirtina, kad reaktoriaus korpusas pažeistas nebuvo, o konstrukcija, kuri neatlaikė apkrovos, yra už reaktoriaus skyriaus ribų. Todėl techninių kliūčių pastatyti reaktorių į jam skirtą vietą nėra. Anksčiau „Rosatom“ pranešė esanti pasirengusi pakeisti reaktoriaus korpusą, jeigu Minskas to primygtinai reikalaus.

Rugpjūčio 1 d. Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas žurnalistams pranešė, kad reaktoriaus korpuso montavimas yra pristabdytas. Tada ir projekto užsakovas – įmonė „Baltarusijos AE“ – iš Rusijos generalinio rangovo pareikalavo visų dokumentų ir duomenų apie incidentą.

NATO prieš atomą

Oficialiojo Minsko reakcija iš dalies atspindi tą tarptautinę įtampą, kuri didėja aplink Baltarusijos AE. Klausimų dėl projekto kyla Baltijos valstybėms, kurioms Astravo AE ir turėjo tiekti elektros energiją.

Balandžio 8 d. viename iš pagalbinių statinių liejant perdangos betoną buvo iš dalies pažeistos klojinius laikančios konstrukcijos. Gegužės 5 d. Lietuvos URM Baltarusijos pasiuntiniui įteikė notą su reikalavimu paaiškinti apie įvykusį atsitikimą.

Balandžio pabaigoje Astravo AE apsilankė Tarptautinės atominės energijos agentūros prie JT (MAGATE) delegacija, vadovaujama agentūros vadovo Yukiya Amano. Tarptautiniams ekspertams nekilo klausimų, susijusių su objekto saugumu.

Liepos pradžioje Lietuva įteikė Baltarusijai dar vieną notą dėl, tikėtina, elektrinės statybos aikštelėje įvykusio nestandartinio atsitikimo. Tada Baltarusijos energetikos ministerija paneigė informaciją apie kokias nors nestandartines situacijas. Rugpjūtį, po pranešimo apie nukritusį reaktorių, buvo įteikta trečia per metus Lietuvos nota. Šį incidentą asmeniškai komentavo Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.

„Baltarusija vengia atsakymų į klausimus apie elektrinės saugumą, nenori įsileisti stebėtojų, – sakė prezidentė. – Lietuva ir toliau stengsis kartu su tarptautine bendruomene daryti įtaką, kad saugumo reikalavimai būtų garantuoti ir užtikrinti.“ D. Grybauskaitė naujajam Lietuvos pasiuntiniui Baltarusijoje nurodė reikalauti iš šalies vadovybės, kad ji užtikrintų AE statybos skaidrumą, taip pat kad į Astravo AE statybos aikštelę įsileistų tarptautinius stebėtojus.

Lietuva dar 2009 m. uždarė Ignalinos AE, o nuo 2015 m. nustojo iš Rusijos pirkusi dujas ir dėl savo suskystintų dujų terminalo visiškai perėjo prie apsirūpinimo dujomis iš Norvegijos. Jeigu Lietuva imtų pirkti energiją iš Baltarusijos, tai kirstųsi su dabartine jos suartėjimo su Europa politika, juolab kad dėl dabartinių padidėjusių prieštaravimų su Rusija NATO sutarė su Baltijos valstybėmis atsiųsti į jas keturis tūkstančius karių. Šis kontekstas derybas dėl Baltarusijos AE paverčia tarptautinės politikos problema.

Be to, elektros energija iš Astravo AE grasina numušti energijos kainas neseniai pradėjusioje veikti elektros biržoje „Nord Pool Spot“, kuri jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, taip pat Vokietiją ir Didžiąją Britaniją. Liepą, paleidus eksploatacijon pirmą Švedijos AE „Forsmark“ bloką, kainos šioje biržoje nukrito ketvirtadaliu.

Įsiteikti europiečiams

Minskas iki šiol tikisi, kad jam pavyks įtikinti Lietuvą pyktį pakeisti į malonę. Galų gale, Baltarusijos valdininkai ne kartą sakė, kad oficialusis Minskas kreditą už AE Rusijai atiduos parduodamas elektros energiją ES valstybėms. Kitų akivaizdžių pirkėjų, be Baltijos valstybių, Baltarusija kol kas neturi.

Pasak gazeta.ru korespondento, iš Maskvos į Minską jau atėjo neoficialus priminimas, jog  Rusijoje šiuo metu yra ne ta ekonominė padėtis, kad vėjais paleistų 10 milijardų dolerių. Tai Rusijos kredito, kurį Baltarusija paėmė Astravo AE statyti, suma.

Šioje situacijoje Baltarusijos vadovybė bando europiečius nuraminti. Rugpjūčio 4 d. A. Lukašenka pareiškė, kad Lietuvos vadovybei išsiuntė siūlymus, kaip Baltarusijos AE padaryti bendra jėgaine, kad ji neštų naudą abiem valstybėm. Baltarusijos vadovas mano, kad jo šalis galėtų ne tik tiekti Lietuvai elektros energiją priimtinomis kainomis, bet ir darbui Astravo elektrinėje pakviesti Ignalinos AE specialistus.

„Neseniai susitikęs su išvykstančiu Lietuvos pasiuntiniu aš jam pasakiau: baikime tampyti vieni kitus už ausų, nustokime pulti vieni kitus: atominės elektrinės klausimu jūs atsimušinėsite nuo mūsų, mes – nuo jūsų. Padarykime ją bendra ta prasme, kad mes elektrą jums tieksime normaliomis, priimtinomis kainomis, – sakė A. Lukašenka.

Mes šiandien paimame žmones, kurie Ignalinos jėgainėje liko be darbo, kai ji buvo uždaryta. Mes pakviesime tuos žmones dirbti pas mus. Jie mums nebus svetimi.

Yra daugybė problemų, galvokime kartu, kaip eksploatuoti tą elektrinę, o ne daužytis kaktomis ir vieniems į kitus rodyti pirštais“, – siūlė Baltarusijos prezidentas.

Iš Lietuvos pusės kol kas atsakymo negauta.

„Mažoji SSRS“

Prieš kelerius metus, dar prieš pradedant statybą, pačioje Baltarusijoje AE projektas taip pat suskaldė šalies visuomenę į dvi stovyklas. Dauguma opozicionierių iš principo pasisakė prieš AE, nurodydami, kad atominės elektrinės statyba šalyje, labiausiai nukentėjusioje nuo Černobylio katastrofos, yra amorali. Praėjo jau 30 metų, bet baltarusiams radiacinė kontrolė – vis dar įprasta kasdienybė.

Tačiau A. Lukašenka vis tiek pradėjo statyti AE. Jėgainė kyla prie sienos su Lietuva, pačių tyriausių Baltarusijos ežerų krašte ir, geologų tvirtinimu, virš tektoninio lūžio. Be to, projektui realizuoti iš Rusijos buvo paimtas 10 milijardų dolerių kreditas.

Baltarusijos vadovas viešuose pasisakymuose apeliuoja į tai, kad sava AE leis išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, tačiau nemažai ekspertų mano, kad jėgainė šią priklausomybę tik padidins.

„Sunku daryti prielaidas, kodėl Lukašenka priėmė sprendimą pradėti statybą. Jis buvo grynai politinis, nes ekonominių prielaidų nebuvo. Ir energetinės nepriklausomybės užtikrinimo atžvilgiu jis tiesiog absurdiškas, – tinklalapiui gazeta.ru pareiškė fizikas Jurijus Voronežcevas, SSRS Aukščiausioje Taryboje vadovavęs programos Černobylio katastrofos pasekmėms įveikti rengimui. – Rusijos gamybos reaktoriui šilumą išskiriančius strypus (priešingai nei angliavandenilius) bus įmanoma gauti tik vienoje planetos vietoje – Rusijos korporacijoje TVEL.

Gali būti, kad vykdant „mažosios SSRS“ kūrimo projektą savas, baltarusiškas palydovas ir AE yra būtini atributai. Galbūt paskui – ir atominis povandeninis laivas“, – svarsto ekspertas.

Dabar atominės jėgainės statybos priešininkai nurodo, jog absurdiška, kad elektrinės saugumo tikrinimo konkursą laimėjo Astravo elektrinę statančios kompanijos „Rosatom“ dukterinė įmonė „Atomprojekt“. Ji buvo vienintelė pretendentė. „Rosatom“ viešųjų pirkimų tinklalapyje nurodyta, kad visa jėgainės saugumo įvertinimo procedūra Baltarusijos užsakovui atsieis 15,34 milijono rublių.

Diskusija dėl jėgainės vyko Baltarusijos parlamento rinkimų fone, kai politinis aktyvumas šalyje buvo palyginti didelis. Visiškai logiška, kad dabartinės valdžios priešininkai elektrinės statybos aikštelėje vykstančius incidentus nurodo kaip Lukašenkos režimo silpnumo požymius.

„Atominė elektrinė labiausiai reikalinga lobistams iš Rusijos ir Baltarusijos. Jie įtikino Lukašenką, kad AE sustiprins energetinį šalies saugumą, sumažins elektros energijos kainas bei iš Rusijos perkamų naftos ir dujų kiekį, – sako Baltarusijos politikas, opozicinės pilietinės kampanijos „Sakyk teisybę“ vadovas Andrejus Dmitrijevas. – O iš tikrųjų AE statyba neleis pasiekti numatytų tikslų.“

Tarp kitko, kol kas Lukašenka atsisakyti projekto nesirengia. Baltarusijos vadovas yra įsitikinęs, kad AE generuojama energija bet kuriuo atveju šaliai bus naudinga.

„Pradėję eksploatuoti AE mes padarysime didelį šuolį pirmyn, būsime konkurencingesni. Todėl mus ima spausti. Mes tai žinome ir nesirengiame klauptis, – sakė jis birželio mėnesį per Visos Baltarusijos liaudies susirinkimo sesiją. – Šiandien daug kalbama apie saugumą, girdėti daug nepagrįstos kritikos mūsų adresu, susijusios su AE statyba. Tačiau dėl normų ir reikalavimų nesilaikymo mums nereiškiama jokių pretenzijų iš įgaliotų tarptautinių organizacijų, iš MAGATE.“

A. Lukašenkos nuomone, Astravo AE leis šalyje sumažinti elektros energijos kainą ir įmones padaryti efektyvesnes. Akivaizdu, kad A. Lukašenka yra įsitikinęs: kai jėgainė pradės dirbti, energijos pirkėjas atsiras savaime.

Išversta iš Gazeta.ru