„Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pasisakė už integruotų Europos Sąjungos ginkluotųjų pajėgų sukūrimą, ataidėdama Prancūzijos prezidento anksčiau ištartus žodžius, suerzinusius JAV prezidentą Donaldą Trumpą“, – taip trečiadienį pranešė Izraelio kairiųjų dienraštis „Haaretz“.
„Mes turėtume įgyvendinti viziją ir vieną dieną įsteigti realią Europos kariuomenę“, – teigė A. Merkel Europos Parlamentui skirtoje programinėje kalboje, kurioje ji sąmoningai parėmė Emmaunuelio Macrono siūlymą pradėti europietiškosios gynybos planavimo, operacijų ir ginkluotės plėtojimą.
„E. Macronas savo siūlymu, kuris atspindi plačią Europos Sąjungos minties tendenciją, bet nėra visuotinai priimtas, turėjo tikslą parodyti, jog Europa sutinka su Jungtinių Amerikos Valstijų reikalavimais, kad europiečiai labiau pasistengtų patys rūpintis savo saugumu ir mažiau pasikliautų amerikiečių virš jų galvų iškeltu „saugumo skėčiu“.
A. Merkel pabrėžė, jog tokios europietiškosios ginkluotos pajėgos nepakirstų Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamo karinio NATO aljanso, bet jį tik papildytų.
Kanclerės pastabos sulaukė stiprių aplodismentų, bet taip pat ir pasipiktinimo šūksnių, ir nušvilpimų iš nacionalistiškai nusiteikusių Europos Parlamento narių pusės.
O Amerikos prezidentas D. Trumpas lapkričio 9 d. žinutėje per tviterį apkaltino E. Macroną, kad šis norįs sukurti Europos kariuomenę tam, kad Europa apsigintų nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau Europos Sąjungos ir Prancūzijos pareigūnai tai pavadino nesusipratimu.
Po to D. Trumpas vėl užsipuolė E. Macroną, smogdamas Prancūzijai už tai, kad dviejuose pasauliniuose karuose ji leidosi beveik sutriuškinama Vokietijos. Amerikos prezidentas taip pat pasityčiojo iš prancūziškų vynų pramonės bei smunkančių E. Macrono reitingų.
Bet savo pasisakymais lapkričio 6-ąją E. Macronas tekalbėjo apie kompiuterių programišius, kurie gali iš bet kur atakuoti Europą, net ir sėdėdami Jungtinėse Valstijose, – aiškino Prancūzijos pareigūnai.
Beje, Europos Sąjungos ginkluotosios pajėgos, pirmą kartą pasiūlytos šeštojo dešimtmečio pradžioje ir vėl prieš ketverius metus prisimintos Europos Komisijos prezidento Jean-Claude`o Junckerio, turėtų ne tik sustiprinti Europos Sąjungos vieningumą, bet ir jos globalinę svarbą ir jėgą.
Juk šiuo metu Europos Sąjunga yra ekonominis milžinas, bet geopolitinis nykštukas“, – baigiamas straipsnis Izraelio dienraštyje „Haaretz“.
Pagrindiniame Jungtinių Valstijų sostinės laikraštyje „Washington Post“ rašoma, jog „pasaulis apsipranta su nauja realybe, kurią suformavo prezidentas D. Trumpas, ir atitinkamai reaguoja.
Tai tapo aišku E. Macrono žodžiuose: Europai reikia tikros europietiškos kariuomenės – dalinai ir dėl to, kad Jungtinės Valstijos jau nebėra patikimas sąjungininkas.
O tai, kad Prancūzijos prezidentas dar pridūrė, jog Europai gali tekti pasisaugoti ir nuo Jungtinių Valstijų, prezidentui D. Trumpui nuskambėjo kaip didelis įžeidimas.
Tačiau juk tai pats JAV prezidentas nuo pat pradžių „pielavojo“ NATO aljansą. Žinoma, tai nesąmonė, bet kaip tik to jis ir nori. O sąjungininkai iš to daro išvadas“.
Prancūzijos regioninis laikraštis „Courrier Picard“ reiškė pasipiktinimą, kad europietiškąją armiją „JAV prezidentas susiejo su nacistinės Vokietijos Vermachtu. Tokius dalykus galima išgirsti tik iš gėrėjų vėlyvą vakarą“.
Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ kėlė klausimus, kurie, jo nuomone, patys esminiai, bet kuriuos E. Macronas ir A. Merkel tiesiog išstūmė iš akiračio: „Kaip bėdos atveju būtų galima Europos armiją paleisti į darbą, jeigu Europos Sąjungos šalys narės net neįstengia susitarti dėl bendros užsienio politikos?
Ir kodėl Europa diskutuoja dėl jungtinės kariuomenės įsteigimo, kai seniai jau egzistuoja pasitvirtinusi, tačiau per menkai finansuojama NATO? Ir kaip jos kartu funkcionuos? Šitiems klausimams įtikinamų atsakymų nėra.“
M. Drunga
VDU docento Mykolo Drungo užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.