Aukščiausių ES ir valstybių narių politikų svarstymai apie Šengeno zonos ateitį tampa vis niūresni. Europos be sienų projektui kilo rimtas pavojus.

Palygino su ritualine savižudybe

Tie, kurie tikėjosi, kad pernai dėl Europos pabėgėlių krizės rengti ES šalių vadovų susitikimai, Europos Komisijos pastangos ieškoti efektyvių jos sprendimo būdų, žvalus biurokratinio ES mechanizmo girgždėjimas kaip nors sumažins į mūsų žemyną plūstančių nelegalių emigrantų srautą, liko it musę kandę. Stebuklas neįvyko: nuo kalbų, svarstymų, nurodymų ar derybų niekas nepasikeitė. ES atstovams liko tik konstatuoti, kad per praėjusius metus į Europą atvyko daugiau nei 1,1 mln. pabėgėlių. Tačiau tai – tik oficialūs duomenys, tikras skaičius gali būti kur kas didesnis: jau vieša paslaptis, kad pietinėse ES šalyse, pirmiausia Graikijoje, pro pirštus žiūrima į pabėgėlių registravimą: susidaro įspūdis, kad vietos valdžia nori tik vieno – kad šimtai ir tūkstančiai iš Turkijos atvykstančių žmonių kuo greičiau trauktų savais keliais į šiaurę ir pernelyg neužsibūtų.

Skambios ES vadovų kalbos apie pabėgėlių krizės valdymą buvo tik tušti žodžiai. Tai patvirtina šių metų sausio duomenys: vien į Graikiją nuo 2016-ųjų pradžios iš Turkijos atvyko daugiau nei 40 tūkst. migrantų. Ekspertai perspėja, kad jei tiek daug žmonių ryžtasi keliauti į Europą žiemą, atšilus orams, jų srautas išaugs keleriopai, jei ne dešimteriopai. Taigi, Europos šalys turi tik porą mėnesių, kad aklinai uždarytų pietinę ES sieną imigrantams. Akivaizdu, kad, to nepadarius, šiais metais į Senąjį žemyną iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Šiaurės Afrikos gali persikelti dar bent milijonas geresnio gyvenimo ieškotojų. O juk jų gali būti ir daugiau, du ar trys milijonai: priežasčių, kurios galėtų padėti sumažinti naujausią tautų kraustymąsi, horizonte nematyti.

Nenuostabu, kad tokios perspektyvos akivaizdoje ES šalių vadovai pernelyg nesirenka žodžių. Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas perspėjo ES šalis, kad, nesuvaldžius pabėgėlių krizės, Šengeno zona jau po poros mėnesių gali subyrėti. Slovakijos premjeras Robertas Fico šią savaitę ES migracijos politiką pavadino ritualine savižudybe. „Jei reikės laukti iki 2016 m. pabaigos arba 2017-ųjų, kol Europa įkurs planuojamą sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą, ES jau bus nusižudžiusi“, – pareiškė griežtu nusistatymu prieš imigrantus garsėjantis politikas. Slovakija ir Vengrija griežtai sukritikavo ES sumanytą ir patvirtintą pabėgėlių paskirstymo visose Bendrijos šalyse kvotų sistemą. Bratislava ir Budapeštas jau apskundė ją teismui.

Siūlo laikinai grąžinti sienas

„Jei kas nors, remdamasis laikinomis arba nuolatinėmis kvotomis, verstų mus įsileisti 50 tūkst. žmonių, kurie laikosi visiškai kitokių papročių bei tikėjimų ir kurių dauguma – jauni vyrai, neįsivaizduoju, kaip galėtume juos integruoti. Mes negalime to padaryti“, – tvirtino Slovakijos premjeras, konstatavęs, kad pabėgėlių kvotų sistema patyrė visišką fiasko. Atrodo, kad su tokia nuomone sutiktų ir kitų ES šalių vadovai, kurie kol kas labiau linkę rinktis diplomatiškesnes frazes. Tačiau niūrias nuotaikas išduoda darbiniai ES šalių ministrų susitikimai: antai šią savaitę Amsterdame susirinkę ES šalių vidaus reikalų ir migracijos ministrai apsvarstė galimybę 2 metams uždaryti Šengeno zoną, t. y. panaikinti laisvą žmonių judėjimą Šengeno sutartį pasirašiusių valstybių teritorijoje. Turint mintyje tai, kad „Europos be sienų“ principas yra kertinis viso ES politinio projekto akmuo, siūlymas, nors ir laikinai, grįžti prie vidinių Europos sienų kontrolės atspindi dabartinės situacijos dėl pabėgėlių antplūdžio dramatiškumą. Jei siūlymas laikinai „įšaldyti Šengeną“ būtų palaimintas aukščiausiu ES politiniu lygiu, tai reikštų, kad Pietų Europos šalys, pirmiausia Graikija, turėtų pačios spręsti, ką joms daryti su tūkstančiais per jas į Vokietiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis plūstančių migrantų iš Turkijos ir Šiaurės Afrikos. Pagrindiniai migracijos keliai iš Turkijos į Vakarų Europą tada būtų atkirsti. Tačiau ar tai padėtų iš esmės sustabdyti nelegalių migrantų plūdimą į ES, kol kas sunku pasakyti. Greičiausiai būtų ieškoma naujų migracijos kelių, gal ilgesnių ir brangesnių. Tačiau turint mintyje, kad šešėlinio žmonių kontrabandos į ES verslo apimtys per kelerius praėjusius metus išaugo iki kelių milijardų eurų, turbūt atsiras ir naujų nelegalios imigracijos būdų. Galbūt nauji migracijos keliai į Skandinaviją ar Vokietiją gali priartėti ir prie išorinės ES sienos Baltijos šalyse.

Iš ES šalių ministrų susitikimo Amsterdame grįžęs Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis patvirtino, kad per praėjusius metus iš esmės nieko nepavyko padaryti, kad būtų sustabdytas jūra iš Turkijos Graikijos krantus pasiekiančių imigrantų srautas. Anot jo, jei nepavyksta apriboti migracijos į Europą masto, ES šalių piliečių saugumo sumetimais gali tekti paaukoti laisvą žmonių judėjimo Šengeno erdvėje galimybę. Nors Šengeno sutarties galiojimą kol kas siūloma apriboti iki dvejų metų, kol bus įveikta dabartinė ES pabėgėlių krizė, iš gyvenimo patirties gerai žinome, kad nėra nieko ilgaamžiškesnio už laikinus sprendimus.

Lenkija pagrasino veto teise

O kol Briuselyje bus priimtas politinis sprendimas dėl galimo laikino vidinių ES sienų kontrolės grąžinimo, ES vadovams teks gerokai pasukti galvą, kur įkurdinti daugiau nei milijoną vien pernai į Europą atvykusių migrantų. Pabėgėlius iš Sirijos atvykti pakvietusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau patyrė labai rimtą politinį pasipriešinimą: įvairių šalies regionų valdžios atstovai jau protestuoja prieš nenutrūkstamą pabėgėlių srautą: juk juos reikia kažkur apgyvendinti, mokyti, gydyti... Be to, kaip parodė visą šalį šokiravę pirmosios šių metų nakties įvykiai Kelne bei kituose miestuose, reikia sustiprinti ir pabėgėlių stovyklų apsaugą, nes dėl masinio seksualinio priekabiavimo prie moterų negalima atmesti ir išpuolių prieš imigrantus grėsmės. Europos Komisijos sumanyta privalomo pabėgėlių skirstymo visose ES šalyse sistema pakibo ant plauko: naujoji Lenkijos vyriausybė paskelbė pasinaudosianti veto teise ir blokuosianti tokius Briuselio planus. Šios šalies vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad Varšuva vetuos bet kokius ES sprendimus įpareigoti valstybes nares priimti tiek migrantų, kiek būtų nustatyta. Lenkijos atstovų logika suprantama: jei ES įves visoms šalims privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, tai tik paskatins traukti į Europą šimtus tūkstančių naujų imigrantų, nes jie žinos, kad ES privalės rasti galimybių jiems įkurdinti.

Europos Komisija viliasi išgelbėti Šengeno sistemą, ieškodama būdų, kaip pakeisti Dublino konvencijos, svarbios ES sutarties dėl pabėgėlių priėmimo, nuostatas. Pagal šią konvenciją į ES atvykę pabėgėliai privalo prašytis prieglobsčio toje ES šalyje, į kurios teritoriją pirmiausia atvyko. Prasidėjus masiniam imigrantų plūdimui į Europą, pietinės ES šalys, pirmiausia Graikija, ėmė tvirtinti, kad tokia tvarka jų atžvilgiu yra neteisinga, nes visą pabėgėlių priėmimo ir registravimo naštą užkrauna ES pakraštyje esančioms valstybėms. Tai ypač ėmė badyti akis 2015 m., kai į Europą atvyko daugiau nei 1,1 mln. migrantų, iš jų 850 tūkst. ES pasiekė per Graikiją, dar 153 tūkst. – per Italiją.

Europos Komisijos planams reformuoti Dublino konvencijos numatytą pabėgėlių priėmimo tvarką labiausiai priešinasi Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, Londonas jau pareiškė pasiliekantis teisę nedalyvauti Dublino konvencijos peržiūros procese. Kadangi britai šiemet ar kitais metais surengs referendumą dėl to, ar jų šalis turėtų likti ES, Briuseliui ir šiuo klausimu bus keblu pasiekti visus tenkinantį kompromisą. Dublino konvencijos sistemos reformos projektą Europos Komisija turėtų pateikti kovą. Tačiau jo patvirtinimo procesas gali būti ilgas ir trukti mėnesius, jei ne metus: projektui turi pritarti ir ES Ministrų Taryba, ir Europos Parlamentas. Akivaizdu, kad tiek laiko Šengenui išgelbėti Europa neturi: šiuo metu kasdien vien tik į Graikiją iš Turkijos atvyksta daugiau nei tūkstantis migrantų.