Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
ES praranda Šiaurės šalių paramą

Jei birželį referendumą dėl narystės ES rengianti Didžioji Britanija apsispręstų iš jos išstoti, daugelis švedų taip pat norėtų pasekti britų pavyzdžiu. Panašios nuotaikos sklando ir Danijoje.

Norinčiųjų skirtis daugėja

Didžiosios Britanijos rinkėjų apsisprendimas dėl tolesnės savo šalies narystės ES turės įtakos ir bendrijai priklausančių Šiaurės šalių – Švedijos ir Danijos – gyventojų nuostatoms, kaip pranešė Austrijos dienraštis „Die Presse“. Per praėjusius pusantrų metų švedų parama narystei ES smarkiai sumažėjo. Švedijos TV kanalo SVT užsakyta reprezentatyvioji šalies gyventojų apklausa atskleidė, kad šiuo metu tik 39 proc. švedų mano, jog likti ES yra „gera idėja“. Taip manančiųjų praėjusį rudenį buvo 59 proc. Daugiau nei penktadalis Švedijos gyventojų tolesnę narystę ES laiko „bloga idėja“. Didelė visuomenės dalis dėl to dar nėra apsisprendusi.

Tokį smarkų paramos narystei ES sumažėjimą vos per pusę metų turbūt neabejotinai lėmė Briuselio nesugebėjimas suvaldyti į Europą plūstančių pabėgėlių krizę. Švedija tradiciškai yra labai palanki prieglobsčio joje ieškančių pabėgėlių prašymams.

Pagal priimtų pabėgėlių skaičių, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, Švedija pirmauja ES. Tačiau atrodo, kad labai liberalus Stokholmo požiūris į prieglobsčio prašančius imigrantus turės keistis: valdžia paprasčiausiai negalės priimti visų norinčių apsigyventi šalyje atvykėlių, nesukėlusi dar didesnių socialinių ir ekonominių problemų. O norinčiųjų atvykti srautas nemažėja.

Ekspertų teigimu, daugelis švedų kur kas skeptiškiau vertinti ES pradėjo pamatę, kad ji pabėgėlių krizės akivaizdoje nesugebėjo veikti kaip solidari bendruomenė. Kai kurios šalys, sustiprėjus pabėgėlių srautams, paprasčiausiai atsiribojo nuo šios problemos, užtvėrusios savo sienas spygliuotos vielos tvoromis ir sustiprinusios pasienio apsaugą. Taip pasielgė vadinamosios pabėgėlių tranzito šalys, nes nelegalūs migrantai per jas traukdavo į turtingesnes ir dosnesnes socialines pašalpas dalijančias Vakarų ir Šiaurės Europos valstybes.

Tokius veiksmus ne kartą kritikavo Švedijos politiniai lyderiai. Pasak Europos politikos problemų tyrimų institute dirbančio švedų politologo Görano von Sydowo, Švedijos piliečiai klausosi savo atstovų ir dažnai kritikuoja ES politiką pabėgėlių atžvilgiu. „Tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų pozicijos neapibrėžtumas dėl ES gerokai padidėjo, tačiau dauguma nepasisako už išstojimą, bent jau kol kas“, – aiškino politologas.

Svarstys, ar verta likti

Jei referendumas dėl tolesnės Švedijos narystės ES vyktų dabar, tai 44 proc. piliečių balsuotų už tai, kad reikėtų pasilikti, o 32 proc. – pasitraukti. Jei birželio 23 d. Didžiosios Britanijos rinkėjai nuspręstų likti ES, Švedijoje atlikta apklausa rodo, kad tokiame pat referendume už išstojimą balsuotų 36 proc. švedų, priešingai manančiųjų būtų 32 proc. Vis dėlto, pasak sociologų, net ir šiuo atveju 32 proc. Švedijos rinkėjų būtų sunku apsispręsti, kurią pusę palaikyti.

Švedų ekspertų teigimu, šiuo metu tos šalies pasitraukimas iš ES atrodo mažai tikėtinas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokios galimybės negalima visiškai atmesti. Beveik visos parlamentinės šalies politinės partijos tvirtai remia narystę ES. Bet taip pat buvo ir 2003 m. Švedijoje surengus referendumą dėl euro įvedimo, tačiau šalies piliečiai vis dėlto balsavo už savos valiutos išsaugojimą. Taigi, tvirtas tautos atstovų palaikymas dar nereiškia, kad jiems pritars ir dauguma šalies rinkėjų.

Gresia rimtos pasekmės

„Jei Didžioji Britanija išstotų iš ES, Švedija ir Danija netektų vienintelės stiprios sąjungininkės, kuri taip pat norėjo išsaugoti savo nacionalinę valiutą ir ES atžvilgiu vykdė panašią politiką, kaip ir jos pačios“, – pabrėžė G. von Sydowas. Pasak jo, nors 10 mln. gyventojų turinti Švedija yra maža ES šalis, pinigų ir kredito, žemės ūkio politikos, ES biudžeto formavimo, vidaus rinkos ir laisvos prekybos klausimais ji dažnai priiminėja tokius pat sprendimus, kaip ir daug didesnį politinį svorį turinti Didžioji Britanija.

Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie dar mažesnę Daniją, kurioje gyvena 5,7 mln. žmonių. Nevyriausybinės organizacijos „Vote Watch Europe“ duomenimis, balsuodamos dėl įvairių ES politikos klausimų, Švedija ir Danija atitinkamai 89 ir 88 proc. atvejų rinkdavosi tuos pačius sprendimų variantus, kaip ir Didžioji Britanija.

Dešinioji Danijos liaudies partija, griežtai nusistačiusi prieš imigraciją, dar labiau sugriežtino ir taip skeptišką požiūrį į ES, nors iki šiol pasisakydavo už narystę bendrijoje. Tačiau apžvalgininkai mano, kad jei po pusantro mėnesio Didžioji Britanija ištars „Ne!“ ES, šios partijos pozicija gali pasikeisti. Kadangi tai – antroji pagal dydį politinė partija Danijos parlamente, su Liberalų partija sudaranti valdančiąją koaliciją, toks požiūrio pasiektimas gali turėti rimtų politinių pasekmių.

„Tada turėsime apsvarstyti klausimą, ar Danijai verta likti ES. Jei iš jos išstoja šalis, su kuria mes kartu stojome į šią sąjungą, mes taip pat turėtume susimąstyti apie savo poziciją“, – pareiškė Europos Parlamento deputatas, Danijos liaudies partijos narys Kennethas Kristensenas Berthas. Vis dėlto kiti įtakingi danų politikai, atstovaujantys kitoms šalies partijoms, viešai nereiškia abejonių dėl narystės ES prasmingumo.

Pajustų stiprų smūgį

Ir Švedijos politiniuose sluoksniuose, ir žiniasklaidoje galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, vadinamasis „Brexit“, retai apibūdinamas švelnesniu žodžiu nei „katastrofa“. Neretai iš politikų ir ekonomistų galima išgirsti, kad britų išstojimas Švedijai atsilieps dar blogiau nei Britanijai.

„Švedijai tai būtų niokojantis smūgis, ES sukeltų nerimą, o Jungtinei Karalystei būtų iš tikrųjų blogai“, – pareiškė buvęs Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Dabartinė šalies finansų ministrė Magdalena Andersson „Brexit“ grėsmę apibūdino vienu žodžiu „katastrofa“. Ir tokios emocijos visai suprantamos, kaip teigia britų dienraštis „The Guardian“.

Didžioji Britanija yra ketvirtoji pagal dydį Švedijos prekybos partnerė. „Danske Bank“ analitikai apskaičiavo, kad Didžiosios Britanijos ekonomikos atskyrimas nuo ES Švedijos ekonomikai atsilieps skaudžiausiai (po Airijos, Liuksemburgo ir Belgijos). Švedija dėl to prarastų iki 0,48 proc. bendrojo vidaus produkto.

Sudrebėtų visa ES

Netektis švedams būtų daug didesnė nei vien ekonominiai praradimai. Švedijos gyventojai jaučia itin didelį prielankumą britams, tarp abiejų šalių yra užsimezgę „ypatingos draugystės“ ryšiai. Finansų ministrė M.Andersson viešai tvirtina, kad Didžioji Britanija – viena iš artimiausių Švedijos sąjungininkių ES. Patys švedai atvirauja, kad artimiausi jų draugai turėtų būti kitų Šiaurės šalių, o ne Britanijos gyventojai, bet iš tikrųjų dėl įvairių istorinių aplinkybių ir konkurencijos tarpusavio santykiuose visada buvo jaučiama aiški riba.

Kad ir kaip būtų liūdna danams ir švedams, jei britai nuspręstų palikti bendrą politinę ir ekonominę sąjungą, regis, toks įvykis gali rimtai atsiliepti visoms ES valstybėms. Prieš kelias dienas reitingų agentūra „Moody’s“ perspėjo, kad Didžiosios Britanijos išstojimas gali sužlugdyti visą ES projektą.

Finansų analitikai tvirtina, kad dabartinė ES padėtis yra tokia silpna, kad net ir nedidelė krizė gali pakirsti sąjungos tvarumą. ES esą jau patyrė rimtą žalą dėl nesugebėjimo suvaldyti migrantų krizę ir euro zonos problemų. Net Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad Briuselio svajonės apie Europos supervalstybę tėra „iliuzija“, kurios reikėtų atsikratyti, kaip primena britų dienraštis „Daily Mail“.

Rekomenduojami video