Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
ES planuose – smūgis į skaudžiausią Rusijai vietą

Europos komisija nustatė esminius infrastruktūros projektus, kurių dėka kiekviena ES valstybė galės gauti gamtinių dujų vienu metu iš kelių šaltinių, praneša vokiečių „Der Spiegel“.

Šiuo metu, primena leidinys, daugelis valstybių yra itin priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo, o bendrai „Gazprom“ dalis ES rinkoje sudaro 40 proc. Pradiniame dokumento variante apie taip vadinamą energetinę sąjungą, kurią praėjusią savaitę pristatė eurokomisaras Miguelis Ariasas Cañete'as, kalbama apie „14 bendrų interesų projektų“. Tarp jų – spartesnė suskystintųjų dujų terminalo statyba Kroatijoje ir dujotekis į Vengriją, kelių dujotekių, sujungsiančių Suomiją ir Baltijos šalis su likusios Europos dujų infrastruktūra, tiesimas, o taip pat jau esančių Rumunijos, Bulgarijos ir Graikijos dujotekių plėtra.

Pateiktose Briuselio ataskaitose teigiama, kad planuojami projektai „užtikrins tikrą saugumą ir padidins Europos rinkos konkurencingumą“. Finansiniai projektai, pažymima „Der Spiegel“, bus vykdomi ES lėšomis, o tarptautiniai energetikos susitarimai ir pavienių bendrovių susitarimai energijos resursų tiekimui nuo šiol bus iš anksto tikrinami Europos Komisijoje. Tačiau naujoji ES strategija į viešumą iškyla ne pačiu lengviausiu momentu: Briuseliui stengiantis likviduoti priklausomybę nuo Rusijos, Vokietijos valdžia tylomis forsuoja projektą, kuris tik dar labiau sustiprintų „Gazprom“ pozicijas Europoje. Anot leidinio, „Gazprom“ rengiasi iki 2019-ųjų užbaigti dviejų naujų „Šiaurės srauto“ dujotekių šakų tiesimą, kurių bendras pajėgumas – papildomi 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Vokietijai tai reikštų užtikrintą dujų tiekimą, politinių ir ekonominių sunkumų slegiamai bei Rusijos puolamai Ukrainai – lėšų už dujų tranzitą negavimą.

„Independence“ – pavyzdys Europai

„Der Spiegel“ taip pat pažymėjo „gerą Lietuvos pavyzdį“, kai šalis, pasistačiusi suskystintųjų gamtinių dujų terminalą (SGD), šiuo metu sumažino Rusijos monopolininko įtaką pusiau, bei įgijo galimybę rinktis iš tuo metu pigiausių šaltinių. Auganti SGD dalis Lietuvos rinkoje ir mažėjanti priklausomybė nuo rusiškų dujų yra geras signalas šalies vartotojams, sako ekspertai. Pasak jų, Norvegijos „Statoil“ susitarimai su didžiausiais šalies dujų vartotojais gali paskatinti Rusijos „Gazprom“ peržiūrėti savo strategiją Baltijos regione. Be to, tai gali paskatinti Latviją ir Estiją diversifikuoti dujų tiekimą.

Gera žinia vartotojams

„Jeigu informacija pasitvirtins, kad naujos „Statoil“ sąlygos kainos prasme yra geresnės nei „Gazprom“, tai iš tiesų gera žinia vartotojams Lietuvoje, nes tai turėtų sumažinti terminalo išlaikymo kainą ir bendrai atpiginti šildymą ir kitas su gamtinių dujų naudojimu susijusias paslaugas. Tai turėtų apraminti diskusijas, vykstančias nuo pat terminalo veiklos pradžios, dėl jo ekonominio pagrindimo ir kiek tiekimo saugumo tikslas yra suderinamas su ekonominio pagrindimo tikslu. Nauja situacija, atrodo, leis suderinti šiuos du tikslus“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

Politologo teigimu, Lietuvos įmonių susitarimai su „Statoil“ taip pat gali paskatinti Latviją bei Estiją diversifikuoti dujų tiekimą. „Manau, kad gali būti suteiktas teigiamas postūmis, įtraukiant į dujų tiekimo sistemą kitas kaimynines valstybes, gali paspartinti ir Latvijos norą sutvarkyti reguliacinę aplinką ir dalyvauti, perkant gamtines dujas iš Klaipėdos terminalo“, - svarstė R.Vilpišauskas.

Buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pažymi, kad auganti „Statoil“ rinkos dalis rodo, jog SGD tampa rimta alternatyva „Gazprom“ dujoms. „Stebint situaciją SGD rinkoje, kai pasiūla didėja, o paklausa mažėja, ypač Azijoje, kainos tendencijos yra tokios, kad jos krenta ir manau, kad tai parodo kas bus ateityje, kad nepaisant kai kurių garsių „Gazprom“ pareiškimų, SGD gali atsikovoti labai rimtą rinkos dalį ne tik pas mus, bet ir plačiau Europos regione“, - BNS sakė J.Neverovičius. Jo teigimu, neprisitaikydamas prie besikeičiančios dujų rinkos, „Gazprom“ gali prarasti Lietuvos ar net Baltijos šalių rinką.

„Gazprom“ visada demonstravo tokią tam tikrą aroganciją, požiūrį iš viršaus į Baltijos valstybes, tokį bandymą pademonstruoti įsižeidusio partnerio poziciją, kad jie neva čia daro mums gerai, o mes neįvertiname. Jie ir dabar gali tokį žaidimą žaisti ir bandyti apsimesti, kad čia nereikšmingas dalykas ir jie nekovos dėl tos rinkos. Iš tikrųjų, jeigu veiks racionaliai, turėtų kovoti dėl tos rinkos, kaip kovoja ir likusioje Europoje. Jei elgsis demonstratyviai, kažką bandydami įrodyti, tiesiog praras tą rinką“, - komentavo J.Neverovičius. R.Vilpišauskas taip pat pripažįsta, kad „Gazprom“ turės atsižvelgti į pasikeitusią konkurencinę aplinką. „Klausimas, kiek Lietuva ar Baltijos šalys, jų požiūriu yra svarbios, ar visgi jie koncentruosis į didesnius pirkėjus Vokietijoje ir kitose šalyse. Tai gali paveikti jų elgesį, peržiūrint tiekimo Baltijos šalims sąlygas. (...)

Galimas ir bandymas visgi koreguoti tiekimo sąlygas ir išlaikyti tam tikrą savo dalį Baltijos šalyse. Kol kas sunku pasakyti, kurį kelią rinksis „Gazprom“, - kalbėjo politologas. Žymus Rusijos finansų ekspertas Andrejus Movčanas, vos prasidėjus krizei Ukrainoje, Rusijai pradėjus Krymo aneksiją, kalbėdamas apie sankcijų Rusijai pasekmes, yra sakęs, kad sunkiausia Maskvai bus ne dabar ar artimiausiais metais, o tada, kai Rusija nuspręs „susigrąžinti“ prarastas rinkas. Anot ekonomisto, Vakarų rinkos „gali išmokti gyventi be Rusijos, o tada ir prasidės tikrosios problemos“. Rodosi, kad Europa rimtai ėmėsi šios priklausomybės grėsmės ir per metus parengė detalų planą, kaip „nulipti nuo Rusijos dujų adatos“. Žlugus ambicingiems dujotekių Azijoje ir Turkijoje planams, pirmuoju atveju, kinams subtiliai atsisakius mokėti milžiniškus pinigus už abejotinos vertės projektą, o antruoju – galutinai pašlijus santykiams su Ankara, Europos dujų rinkos ar net dalies jos netektis Kremliui kainuotų neatleistinai daug.

Rekomenduojami video