Europos politikos analizės centro (CEPA) apžvalgininkas Edwardas Lucasas rašo, kad rugpjūtis nebuvo pats ramiausias mėnuo, o rugsėjis bus dar sunkesnis, nes Rusijoje vyks didžiausios karinės pratybos nuo šaltojo karo laikų.

Rugsėjo 11 d. prasidėsiančiame kariniame spektaklyje „Vostok“ (Rytai) dalyvaus 300 tūkst. karių ir 900 tankų. Pirmą kartą prie jų prisijungs ir Kinijos kariai.

„Pabandyk neįsitempti“, – rašo E. Lucasas. Po Rusijos karinių pratybų šiaurės Kaukaze 2008 m. prasidėjo karas Sakartvele. Kai karo techniką buvo permetama į rytus, pagyvenusių T-62 tankų pastebėta ir ant geležinkelio platformų, riedančių į pietus, Ukrainos link. Kaip ir buvo galima tikėtis, po separatistų vadeivos Aleksandro Zacharčenko nužudymo marionetinėje Rusijos valstybėlėje Donecke, pasipylė karingos retorikos lavina. Rusija kursto krizę ir Azovo jūroje, į rytus nuo okupuoto Krymo, smaugdama Ukrainos jūrų prekybą. „Trumpai tariant, jei Rusija norėtų dar labiau eskaluoti konfliktą su Vakarais, ji turi tam ir pretekstą, ir priemonių“, – rašo įtakingas apžvalgininkas.

Rusijos čiuptuvai

Bet kas iš to? Iniciatyva santykiuose su Vakarais jau seniai yra Rusijos rankose. Kremlius renkasi, kada padidinti įtampą, o kada atleisti vadžias. „Mums, Europos Sąjungos ir NATO valstybėms, belieka tik kasytis pakaušį ir diskutuoti, kaip reaguoti. Nieko nedarydami skatiname tolesnes provokacijas. Pernelyg karštai reaguodami imame atrodyti paranojiški ir prarandame patikimumą“, – svarsto E. Lucasas.

Jis mano, kad kol kas nuveikėme tikrai per mažai. Rusijos išpuoliai prieš Vakarus tokie įprasti, kad laikome juos normaliu elgesiu. Nepriklausomai nuo to, ką dar gali įrodyti Roberto Muellerio tyrimas, jau dabar atskleistas Rusijos kišimosi į JAV politinę sistemą mastas yra sukrečiantis ir kadaise būtų laikytas visiškai netoleruotinu. Ir, kaip rugpjūčio pradžioje leido suprasti aukščiausi JAV žvalgybos pareigūnai, priešiški veiksmai tęsiasi.

E. Lucasas primena, kad Rusija kursto antiimigracines nuotaikas Vokietijoje ir Švedijoje, bando sužlugdyti Graikijos ir Makedonijos susitarimą dėl buvusiosios Jugoslavijos respublikos pavadinimo. Ji parėmė katalonų separatistus, bandė surengti perversmą Juodkalnijoje, suorganizavo nužudymą nervus paralyžiuojančia medžiaga Didžiojoje Britanijoje ir siekia Baltijos jūros dugnu nutiesti antrą dujotiekį į Vokietiją, kuris susilpnintų Ukrainos pozicijas. Be to, Rusija remia žudikišką Sirijos režimą ir kelia neramumus Libijoje.

„Viską išvardijus, sunku blaiviai mąstyti: Rusijos įtakos čiuptuvai rangosi visur. Kremliaus agentai dirba nebaudžiami. Apstu išdavikų. Priešintis beprasmiška. Mes pasmerkti“, – padėtį apibūdina E. Lucasas.

Priešnuodžiai

Būtent tokią paniką, apžvalgininko nuomone, ir nori pasėti Kremlius, todėl neturėtume jai pasiduoti. Verta prisiminti, kad Rusijos ekonomika penkis kartus silpnesnė nei JAV (atsižvelgus į perkamosios galios skirtumus). Jos karinis biudžetas ne auga, o mažėja, bent jau oficialiais duomenimis. Vladimiro Putino ir jo sėbrų sukurta politinė sistema nėra stabili – ji patiria sąstingį. Ekonomika nediversifikuota ir vis dar pavojingai priklausoma nuo dujų ir naftos kainų. Rusijos išpuoliai ir triukai, pasak E. Lucaso, veikia ne dėl to, kad Rusija stipri, o dėl to, kad Vakarai silpni.

„Tai galime pakeisti. Stiprindami sanglaudą ir atsparumą, imdamiesi iniciatyvos, įvairovės dėlei, vieną kartą patys panervinkime Rusiją“, – ragina E. Lucasas. Pavyzdžiui, didesnė JAV karinė pagalba Ukrainai leistų atgrasyti Rusiją nuo minčių aštrinti situaciją rytuose. Ukrainos stačiatikių bažnyčios siekis tapti autonomiška, nutraukiant išlikusius kanoninius ryšius su Maskvos patriarchatu, yra įžvalgus simbolinis žingsnis, silpninantis Rusijos bažnytinės viršenybės iliuziją.

„O geriausia būtų apvalyti mūsų finansų sistemą, kuri leidžia blogiausiems pasaulyje žmonėms (tarp jų ir turtingiems rusams) vogti ir slėpti pinigus bei prekiauti įtaka. Daugiau  apie tai rašo žurnalistas Oliveris Bullough kandžioje naujoje knygoje „Pinigų šalis“ (Moneyland). Artėjant žiemai ji turėtų atsidurti ant kiekvieno sprendimus priimančio asmens stalo“, – rašo E. Lucasas.