Regis, istorinis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas jam pasibaigus kelia ne mažiau klausimų, nei kilo jo išvakarėse.

Katės ir pelės žaidimas

Iš esmės žlugęs Didžiojo septyneto (G 7) vadovų susitikimas Kanadoje, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinę akimirką atsisakė pasirašyti jau suderintą memorandumą ir uždraudė jį patvirtinti kitiems oficialiems JAV atstovams, kai kurių Vakarų spaudos leidinių buvo palaikytas blogu ženklu prieš kitą Amerikos vadovo vizitą. Dėl Kanados premjero Justino Trudeau replikos, kad jis nėra pastumdėlis ir kad į JAV taikomus importo tarifus jo šalis atsakys tuo pačiu, įsižeidęs D.Trumpas išskubėjo į susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Šis susitikimas Singapūre buvo gerai išreklamuotas ne tik kone viso pasaulio žiniasklaidos, bet ir paties D.Trumpo, tarsi siekusio nuolatinėmis savo replikomis „Twitter“ paskyroje paversti šį įvykį tarptautiniu televizijos šou, kuriame, žinoma, jam būtų atitekęs pagrindinis vaidmuo. Dabar, sekdami dar karštais JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimo Singapūre pėdsakais, jau galime pradėti svarstyti, ar išties D.Trumpui viso pasaulio akyse pavyko pasirodyti superherojumi.

Politiniai abiejų valstybių manevrai šio susitikimo išvakarėse labai priminė katės ir pelės žaidimą. Dar gerokai iki birželio 12 dieną suplanuoto susitikimo pradžios Pchenjanas aiškiai parodė įsižeidęs dėl pernelyg atvirų Amerikos atstovų, ypač prezidento D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono, pasisakymų. Vanagu vadinamas J.Boltonas neslėpė, kad padėtis Korėjos pusiasalyje gali būti sureguliuota tik Šiaurės Korėjai visiškai atsisakius branduolinių ginklų ir balistinių raketų programų. Apie tai, kad JAV pajėgos mainais turėtų būti atitrauktos iš Pietų Korėjos, negalėjo būti jokios kalbos. J.Boltonas amerikiečių žurnalistams sakė manąs, kad prieš JAV panaikinant ekonomines sankcijas Šiaurės Korėjai ši turėtų nutraukti savo branduolinę programą pagal Libijos pavyzdį. 2003–2004 m. Vakarai atšaukė sankcijas Libijai, tačiau vėliau, kai šalyje kilo pilietinis karas, Vakarų šalių aviacija antskrydžiais parėmė su Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi režimu kovojusias sukilėlių pajėgas. 2011 m. rudenį jis sukilėlių buvo sučiuptas ir seksualiai pasityčiojus nužudytas.

Brutalus susidorojimas su M.Gaddafi giliai įsirėžė į ne vieno diktatoriaus, tarp jų ir Kim Jong Uno, po poros mėnesių stojusio prie Šiaurės Korėjos vairo, atmintį. Neverta stebėtis, kad JAV prezidento patarėjo žodžiai apie Libijos branduolinio nusiginklavimo programos pavyzdį buvo palaikyti priešišku išpuoliu. Planuotas JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas pakibo ant plauko.

D.Trumpas, jam būdingu stiliumi iš anksto vizitą į Singapūrą išreklamavęs kaip pasaulinės reikšmės įvykį, suprato, kad dėl Kim Jong Uno kaprizų gali rimtai apsijuokti. Nelaukdamas, kol šis paskelbs apie atšaukiamą susitikimą, pats parašė Šiaurės Korėjos lyderiui laišką, kuriame gražbylingai išreiškė savo apgailestavimą ir pranešė perkeliantis susitikimą geresniam laikui. Pelės ir katės taktika pasiteisino: Kim Jong Unas nenorėjo likti be nieko, todėl Pchenjano atstovai įkalbėjo amerikiečius numatytu laiku vis dėlto atvykti į Singapūrą.

Pirmas žingsnis

Taigi istorinis Amerikos ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas įvyko, pirmą kartą nuo Korėjos karo pareigas einantis JAV prezidentas paspaudė ranką Šiaurės Korėjos diktatoriui. Televizijos reporteriai užfiksavo, kad istorinis rankos paspaudimas truko 12 sekundžių, ir tai buvo neabejotina Kim Jong Uno propagandinė pergalė. Tik pagalvokite: demokratinio pasaulis lyderis padavė ranką bene baisiausio pasaulyje politinio režimo lyderiui, šimtą tūkstančių savo piliečių įkalinusio korėjietiško gulago stovyklose, laikančio tautą pusbadžiu, kad pinigų užtektų kariuomenei išlaikyti ir apginkluoti, šaudančio politinius oponentus priešlėktuviniais kulkosvaidžiais. Rankos paspaudimas ir D.Trumpo šypsena reiškė, kad su Kim Jong Unu skaitosi net didžiausia pasaulio karinė ir politinė galybė. Sena Šiaurės Korėjos diktatorių dinastijos svajonė pagaliau išsipildė!

Ar išsipildė paties D.Trumpo, iš anksto aktyviai gyrusio save kaip puikų derybininką, per vieną minutę instinktyviai pajuntantį, ar galima pasitkėti partneriu, svajonė, dar sunku pasakyti. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje išgyręs „istorinę“ derybų reikšmę, D.Trumpas pareiškė, kad Kim Jong Unas esą tvirtai siekia branduolinio nusiginklavimo. Neva tai patvirtina ir Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligono uždarymas. Branduolinį nusiginklavimą esą prižiūrės tarptautiniai ekspertai, o dėl geresnio tarpusavio supratimo Amerika nustos rengusi karines pratybas su Pietų Korėjos ginkluotosiomis pajėgomis.

Kaip visada, visi šie D.Trumpo teiginiai apžvalgininkams kelia tam tikrų abejonių. Branduolinis poligonas Šiaurės Korėjoje esą buvo uždarytas tik tada, kai per didelės galios sprogimas sugriovė bandymų šachtą. Apie tarptautinius ekspertus, kurie prižiūrės branduolinio nusiginklavimo veiksmus, po susitikimo D.Trumpo ir Kim Jong Uno pasirašytame dokumente nėra nė žodžio, o ir pats branduolinis nusiginklavimas įvardijamas labai miglotai – kaip tam tikra siekiamybė, be to, ne Šiaurės Korėjos, o viso Korėjos pusiasalio. Taigi galima interpretuoti ir taip, kad kada nors jame turėtų nelikti branduolinių ginklų – ir Šiaurės Korėjos, ir Pietų Korėjos teritorijoje esančiuose Jungtinių Valstijų arsenaluose. Remiantis pirmaisiais ekspertų vertinimais, Singapūre pasirašytas dviejų šalių lyderių dokumentas nelabai kuo skiriasi nuo kitų, per kelis pastaruosius dešimtmečius patvirtintų kitų Vašingtono ir Pchenjano atstovų. Viskas labai kuklu ir labai miglota. Ši diplomatinė migla pernelyg tiršta, kad būtų galima įžvelgti šio susitikimo sėkmę ar nesėkmę, ir pakankamai permatoma, kad abi pusės galėtų kalbėti apie svarbų pirmąjį žingsnį didinant pasitikėjimą ir siekiant tvirtos taikos Korėjos pusiasalyje. O be pirmojo žingsnio, nesvarbu, ar jį vadintume istoriniu, ar ne visai, kelio juk neįveiksi.