Kas sieja žymaus Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimą „Novičiok“ grupės nervus paralyžiuojančia medžiaga ir Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją tiesiamą dujotiekį „Nord Stream-2“?

Sankcijų smūgis

Atsakymas į šį klausimą daug paprastesnis nei gali atrodyti. Tą patvirtina kelių prabėgusių savaičių įvykiai. Tačiau turbūt reikėtų pradėti nuo keisto, kone maniakiško JAV prezidento Donaldo Trumpo priešinimosi „Nord Stream-2“ projektui. Šiaip jau negailintis gerų žodžių Rusijos prezidento Vladimiro Putino adresu bet kokia pasitaikiusia proga, o neretai ir be progos, D.Trumpas vis dėlto atvirai demonstruoja savo priešiškumą antrajai „Nord Stream“ dujotiekio gijai, kuria gamtinės dujos iš Rusijos būtų pumpuojamos tiesiai į Vokietiją. JAV prezidentas ne kartą kėlė klausimą, kodėl Amerika turi saugoti Vokietiją nuo Rusijos karinės grėsmės, jei Berlynas savo noru tapo priklausomas nuo Maskvos gamtinių dujų tiekimų ir moka už jas milijardus eurų, taip stiprindamas Rusijos ekonomiką ir karinę pramonę? „Vokietija yra totaliai kontroliuojama Rusijos, nes iš jos gauna 60–70 proc. energijos šaltinių, taip pat per naują dujotiekį“, – NATO šalių vadovų susitikime 2018 m. vasarą tvirtino D.Trumpas.

Kaip įprasta jis klydo, tačiau ne iš esmės: „Eurostat“ statistikos tarnybos duomenimis, gamtinių dujų tiekimai iš Rusijos sudaro 50–75 proc. viso Vokietijos importuojamo dujų kiekio, bet tai nereiškia, kad rusiškos dujos yra Vokietijos energetikos pagrindas ir kad dėl to ji „totaliai“ priklauso nuo Kremliaus. Iš tikrųjų apie 40 proc. visos reikiamos energijos Vokietijoje dabar pagaminama iš akmens anglies, daugiau nei 30 proc. – iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės ir vandens jėgainių), mažiau nei 20 proc. – iš gamtinių dujų (didžioji dalis jų importuojama iš Rusijos) ir apie 10 proc. pagamina atominės elektrinės. Taigi, net ir pradėjus veikti dujotiekiui „Nord Stream-2“, kurio statybos kaina siekia 9,5 milijardus eurų, Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos dėl energijos šaltinių neišaugtų iki 60 ar 70 proc., kaip teigė D.Trumpas.

Į Vokietiją, tiksliau – į „Nord Stream-2“ projekte dalyvaujančias Vokietijos kompanijas, nutaikyta naujausių JAV ekonominių sankcijų salvė nugriaudėjo praėjusį gruodį, kai iki dujotiekio tiesimo pabaigos beliko vos keliasdešimties kilometrų atkarpa. Pabūgę JAV sankcijų, dujotiekio statybos rangovai nutraukė darbus, teritoriniuose Danijos vandenyse palikę nebaigtą 64 kilometrų dujotiekio atkarpą, o Vokietijos vandenyse – vos 16 kilometrų. Nors Rusijos valdžia suskubo užtikrinti, kad darbai bet kuriuo atveju bus užbaigti, jie ligi šiol nepajudėjo iš vietos.

Vamzdis į niekur

Lyg tyčia pačia didžiausia grėsme „Nord Stream-2“ ateičiai tapo iš pažiūros nieko bendra su dujotiekiu neturintis įvykis – vieno iš Rusijos opozicijos lyderio A.Navalno apnuodijimas. Į Vokietiją išvežto A.Navalno organizme vokiečių ekspertai aptiko nervus paralyžiuojančios medžiagos sąlyginiu pavadinimu „Novičiok“ pėdsakų. Šį faktą patvirtino ir kelių kitų ES šalių laboratorijos. Vokietija mėginius tirti perdavė ir Cheminio ginklo draudimo organizacijos, kuriai priklauso ir Rusija (prezidentas V.Putinas prieš 3 metus pareiškė, kad jo šalis įvykdė prisiimtą įsipareigojimą visiškai sunaikinti cheminio ginklo arsenalą), ekspertams. Jeigu ir jie patvirtins, kad A.Navalno organizme aptikta „Novičiok“ grupės cheminių junginių, Rusija turės pateikti atsakymą, kaip ir kodėl jos teritorijoje atsirado uždrausto ir neva sunaikinto cheminio ginklo, kurį susintetinti įmanoma tik karinėse laboratorijose, pavyzdžiai.

Pasikėsinimas prieš A.Navalną rimtų problemų sukels ne tik Kremliui (tikėtina, kad dėl Cheminio ginklo uždraudimo sutarties sulaužymo Rusijai gali būti paskelbtos naujos sankcijos), bet ir labai aktyviai „Nord Stream-2“ dujotiekio statybos šalininkei Angelai Merkel. Lig šiol Vokietijos federalinė kanclerė tvirtai atmesdavo ir JAV, ir kitų ES šalių raginimus atsisakyti šio projekto, kuris ne tik didina pačios Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių priklausomybę nuo rusiškų dujų, bet ir faktiškai panaikina Ukrainos, kaip svarbios dujų tranzito į Europą, valstybės vaidmenį. A.Merkel kaip užvesta kartodavo, kad šis dujotiekis – ne politinis, o grynai ekonominis projektas, nors kritikų pateikiami argumentai sakė ką kita. Vis dėlto Vokietijos, kitų ES šalių bei JAV politiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje išreikštas pasipiktinimas galimu nervus paralyžiuojančio kovinio ginklo panaudojimu prieš A.Navalną griauna ankstesnę A.Merkel laiko tempimo iki dujotiekio statybos pabaigos ir atsikalbinėjimo taktiką.

Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė demonstratyvus Rusijos valdžios atsisakymas pradėti tyrimą dėl A.Navalno apnuodijimo aplinkybių ir apsimetinėjimas kvaileliais reikalaujant iš pačios Vokietijos pateikti atsakymus dėl šio įvykio. V.Putinas, priešingai nei A.Merkel, gali sau leisti tyčiotis iš Vakarų.

Vienas iš realių kandidatų pakeisti ją federalinio kanclerio pareigose Friedrichas Merzas, įtakingas Krikščionių demokratų sąjungos veikėjas, pareikalavo tučtuojau 2 metams sustabdyti „Nord Stream-2“ statybą. Kitas A.Merkel konkurentas Norbertas Röttgenas pareiškė: „Europiečiai privalo sustabdyti šitą projektą.“ Opozicijoje esanti Žaliųjų partija šio dujotiekio statybą laiko „klaida nuo pat pradžios“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas išreiškė viltį, kad „Rusija neprivers mus pakeisti politiką „Nord Stream-2“ atžvilgiu“, o Europos Komisijos pirmininkė, buvusi A.Merkel kabineto narė Ursula von der Leyen prieš kelias dienas pavadino šio dujotiekio statybą „labai politiniu“ projektu, nors ilgai jis buvo laikomas „grynai ekonominiu“.

„Tačiau Rusijos elgesys nepagerėjo ir net turi tendenciją blogėti. Mūsų viltis dėl tolesnio mūsų santykių gerinimo, sieta su šiuo dujotiekiu, silpsta. Rusija dėl šios infrastruktūros neketina keisti savo elgesio, todėl turime iš naujo integruoti šią temą į platesnį santykių su Maskva ratą“, – sakė EK pirmininkė. Taigi, į Baltijos jūrą įmerkto kone 1 200 kilometrų ilgio vamzdžio ateitis dabar kaip niekada miglota. Ko gero, būtų galima prisijungti prie dienraščio „The Wall Street Journal“ žodžių, kad tai, ko nesugebėjo padaryti D.Trumpas, padarė komoje atsidūręs A.Navalnas.