Kai santykiai tarp tautų ir valstybių iš tikrųjų draugiški, kaimynai gali padovanoti tai, kas pakeistų net fizinį šalies žemėlapį, pavyzdžiui, didžiausią kalną.

Nepamirštų tūkstantį metų

Ką būtų galima padovanoti kaimyninei valstybei, kuri kitais metais švęs 100 metų nepriklausomybės jubiliejų? Į pensiją išėjęs norvegas geodezininkas Bjørnas Geirras Harssonas pasiūlė tokia proga kaimyninei Suomijai padovanoti Halčio kalno, per kurį eina Suomijos ir Norvegijos siena, viršukalnę. Tada Haltis taptų aukščiausiu Suomijos kalnu, iškilusiu 1365 m. virš jūros lygio. Dabar didžiausias Suomijos kalnas, kurio viršukalnė yra šalies teritorijoje, t. y. Ridnitšohkka, yra 1 316 m aukščio. Taigi jei „Facebook“ socialiniame tinkle pirmą kartą paskelbtam tokios dovanos iniciatorių siūlymui pritartų Norvegijos valdžia, tereikėtų valstybinę sieną su Suomija Halčio kalno rajone perkelti 150 metrų į šiaurę ir 200 metrų į rytus.

Norvegijai tai nebūtų didelis praradimas, nes Halčio kalnas nepatenka net į 200 aukščiausių šios šalies kalnų viršūnių sąrašą, o didelių kalnų neturintiems suomiams tokia kaimynų dovana būtų tikrai įspūdinga ir, kaip sako šio sumanymo entuziastai, toks dosnumas nebūtų pamirštas net tūkstantį metų. Juk dabar aukščiausias Suomijos teritorijos taškas (1 324 m) yra šio kalno šlaite, o dėl kaimynų dovanos juo taptų pati Halčio viršukalnė. Dabar jau niekas nebežino, kodėl valstybinė siena tarp Norvegijos ir Suomijos buvo pažymėta būtent kalno šlaite, o ne kalno viršūnėje, kaip paprastai daroma.

Kofjordo savivaldybės, esančios Norvegijos Trumso apskrityje, meras Geiras Leirosas neseniai kreipėsi į šalies premejerę Erną Solberg, prašydamas apsvarstyti galimybę šiek tiek perkelti valstybinę sieną su Suomija, kad Halčio viršukalnė atitektų Suomijai. „Mums tai nieko nekainuos. Faktiškai nieko, bet suomiams, manau, tai būtų labai reikšminga“, – sakė politikas, kurio savivaldybės teritorijoje yra Norvegijai priklausanti Halčio kalno dalis. G.Leirosas tikisi, kad jam pavyko šia idėja uždegti ir šalies Vyriausybės vadovę, todėl sienos perkėlimas gali tapti realybe.

Pavyzdys kitiems

Anot jo, tokia ypatinga dovana suomiams neturėtų jokių trūkumų. Maždaug 0,01 kvadratinio kilometro ploto teritorijoje, kurią būtų galima padovanoti kaimynams, tėra vien akmenys ir itin skurdi augmenija. Kalno šlaitas netinkamas net elniams ganytis, apie kokią nors žemės ūkio ar kitokią veiklą neverta net kalbėti. Priešingai – jei viršukalnė atitektų suomiams ir taptų aukščiausiu Suomijos kalnu, tai būtų naudinga ne tik Kofjordo savivaldybei, bet ir visam šiauriniam Trumsui, kaip teigė meras. Pasak jo, jau seniai bandoma įsteigti turistinį maršrutą į Haldžio viršukalnę. Dauguma savivaldybę lankančių turistų – suomiai, todėl jie neabejotinai norėtų užkopti į aukščiausiąjį savo šalies kalną iš Norvegijos pusės, tad atvykstančiųjų būtų dar daugiau.

Norvegijos Arkties universiteto politologijos profesorius Arvidas Vikenas norvegų žurnalistams sakė asmeniškai lankęsis toje vietoje, kuri gali tapti valstybine dovana suomiams. „Padovanoti Suomijai viršukalnę jos nepriklausmybės 100 metų jubiliejaus proga – puiki idėja, tai tiesiog nuostabi dovana“, – teigė profesorius. Pasak jo, kasmet aukščiausią savo tėvynės vietą aplanko šimtai suomių, ir tokią dovaną jie tikrai deramai įvertintų. Naujausioje istorijoje nėra pavyzdžių, kad kokia nors šalis savo valia, be karo ar kokio ypatingo spaudimo perleistų kitai valstybei nors ir nedidelę dalį savo teritorijos. Norvegijos parodyta gera valia taptų įspūdingu precedentu, rodančiu pavyzdį kitoms šalims, kaip derėtų puoselėti santykius su kaimynais.