Į kovą su COVID-19 pandemija stojo geriausios pasaulyje imunologijos laboratorijos ir tyrimų centrai: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu kuriama daugiau nei 70 vakcinų nuo naujojo koronaviruso. Kai kurios bus pradėtos bandyti jau artimiausiais mėnesiais.

Svarbiausias tikslas

Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiui viršijus 2 milijonus, o mirusių nuo COVID-19 rodikliui sparčiai artėjant prie 200 000, efektyvios ir saugios vakcinos kūrimas tapo ne tik valstybių nacionalinio saugumo, bet ir geopolitinio dominavimo iššūkiu. Kad ir ką kalbėtume apie sėkmingas ar ne visai sėkmingas viruso plitimo kontroliavimo strategijas, visiškai aišku, jog pandemiją gali sustabdyti tik veiksminga vakcina arba kolektyvinis imunitetas, susidarantis COVID-19 persirgus didžiajai daliai visuomenės (kai kurių mokslininkų teigimu, ne mažiau nei 80 proc. populiacijos). Tiesa, kai kurios šalys, patylomis dėjusios viltis į kolektyvinį imunitetą ir nesiėmusios griežtų karantino priemonių, po kurio laiko visiškai pakeitė savo poziciją.

Apsigalvoti privertė žaibiškai augantis užsikrėtusių ir mirusių gyventojų skaičius, stiprėjanti panika ir sparčiai auganti socialinių neramumų rizika. Taigi, iš esmės visos COVID-19 pandemijos įveikimo viltys dabar siejamos su išganingąja vakcina. Net jei kokioje šalyje ar žemyne pavyktų pandemijos plitimą sustabdyti dar iki masinės vakcinacijos, po kurio laiko jis vėl atsinaujintų. Kol visose pasaulio valstybėse neliks užkrato židinių, tol nė vienas negalės jaustis ramus. Niekas negali garantuoti, kad po kelių mėnesių ar metų vėl neužgrius antroji ar trečioji pandemijos banga. Nenuostabu, kad nuo COVID-19 apsauganti vakcina šiandien tapo bene svarbiausiu viso pasaulio vyriausybių tikslu: be jos tiesiog neįmanoma spręsti esminių pandemijos sukeltų ekonominių, finansinių, socialinių, taigi, ir politinių problemų.

Šiose varžybose visos priemonės geros: JAV bandė nusipirkti vakciną kuriančią Vokietijos bendrovę „CureVac“.

Ispanijos dienraštis „El Mundo“ teigia, kad COVID-19 smūgis sveikatos apsaugos sistemai, ekonomikai ir visuomenės gyvenimui yra toks stiprus, kad jo pasekmes milijonai žmonių jaus dar bent keletą metų. Todėl medicinos mokslas, galintis sutramdyti pandemiją, dabar valstybėms tapo tokia pat svarbia geopolitine korta, kaip ir prekyba ar kariuomenė. Dabartines didžiausių geopolitinių žaidėjų lenktynes kuriant vakciną nuo naujojo koronaviruso leidinys net lygina su XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį vykusiomis JAV ir Sovietų Sąjungos varžybomis kosminių skrydžių srityje. Skirtumas dabar esą tik tas, kad į geopolitines lenktynes „kas greičiau įveiks koronaviruso pandemiją“ stojo ne tik JAV ir Rusija, bet ir Kinija bei Europos Sąjunga.

„Kova už COVID-19 vakcinos sukūrimą tapo užsienio politikos elementu. Šiuo atveju kiekviena šalis stengiasi apginti savo piliečius nuo pandemijos, tai vidinis aspektas. Išorinis aspektas – parodyti pasauliui sugebėjimą padėti kitiems. O geopolitikos tikslas – parodyti vidaus ir išorės ryšį“, – „El Mundo“ cituoja Ispanijos karališkojo Elcano tarptautinių ir strateginių tyrimų instituto vyriausiąjį analitiką Félixą Arteagą. Taigi, pasak leidinio, vakcina dabar tapo valstybių kovos simboliu. Visos ją kuriančios šalys stengiasi išlošti laiko, kiek tai leidžia besiklostančios dramatiškos aplinkybės. Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų reguliavimo tarnybos – Europos vaistų agentūra bei JAV Maisto ir vaistų kontrolės administracija – jau pareiškė žinančios, kaip paspartinti būsimos vakcinos vertinimo ir įteisinimo procesą. Jos taip pat pabrėžė, kad tai nesusilpnins būtinų saugumo protokolų reikalavimų.

Laukia milijardai

Kad ekstremali situacija reikalauja nestandartinių sprendimų, leidžiančių išvengti biurokratinių spąstų, priminė ir Ispanijos mokslo ministras Pedro Duque, rašo „El Mundo“. Anot ministro, dabartinėmis aplinkybėmis būtina padaryti išimtį taisyklėse, reguliuojančiose patentų teisę, kad visi galėtų kaip galima greičiau gauti nuo COVID-19 apsaugančią vakciną. Tačiau pernelyg staigus greičio padidinimas šiose didžiosiose lenktynėse gali sukelti fatališkų pasekmių, perspėja ekspertai. Kruopščiai neišbandyta nauja vakcina gali turėti šalutinį poveikį, kuris galbūt bus ne mažiau sunkus ar netgi dar blogesnis, nei sukelia pats virusas. Artimiausiais mėnesiais bus paskelbti jau sukurtų vakcinos prototipų klinikinių bandymų rezultatai. Net jeigu jie bus daug žadantys, didžiausia problema taptų masinės vakcinos gamybos organizavimas. Juk jos laukia milijardai žmonių visame pasaulyje.

Didžiosiose COVID-19 vakcinos kūrimo lenktynėse dalyvauja daugiau nei 70 mokslinių kolektyvų.

Pasak analitiko F.Arteago, nesunku suprasti, kad dėl šios priežasties Kinija farmakologijos srityje nori sukurti telekomunikacijų milžinės bendrovės „Huawei“ analogą. Jeigu Kinijos mokslininkams ir biotechnologams pavyktų pasiekti proveržį COVID-19 vakcinos kūrimo ir gamybos darbuose, ši Azijos valstybė gautų unikalų šansą atsistoti tarptautinės bendrijos priešakyje. Kinija esą jau turi pakankamai ekonominių išteklių, ji pasaulyje pirmauja pagal mokslinių publikacijų skaičių, tačiau valstybei dar sunku konkuruoti su pagrindiniais virusologijos centrais ir medicinos preparatų kūrimo laboratorijomis Vakarų šalyse. Visgi, ekspertų teigimu, jei Kinija sukurtų efektyvią vakciną, ji šiuo požiūriu taptų visiškai nepriklausoma nuo Vakarų.

Ispanijai atstovaujančio Europos Parlamento nario Javiero Lópezo teigimu, šioje geopolitinėje kovoje Kinija naudojasi milžinišku vakuumu, paliktu Jungtinių Valstijų dėl izoliacionistinės prezidento Donaldo Trumpo politikos. Laimėtos didžiosios lenktynės kuriant visame pasaulyje nekantriai laukiamą vakciną esą užtikrintų Pekinui pagrindinį vaidmenį formuojant naują pasaulinę sistemą, kurios pagrindu iki šiol buvo Šiaurės Atlanto aljansas.

Naujų galimybių Kinijai suteikė per pastaruosius 20 metų pasiekta mokslo ir technikos pažanga, kuri rėmėsi teisėtai ir ne visai teisėtai perimtomis Vakarų technologijomis. „Anksčiau kinai viską kopijavo, bet dabar patentuoja pusę pasaulyje padarytų išradimų, o Kinijos universitetai publikuoja daugiausia mokslinių straipsnių. Tačiau Jungtinės Valstijos, šiuo metu išgyvenančios krizę, padarys viską, kad tik sutrukdytų Kinijai užimti pasaulinio lyderio poziciją“, – teigia geostrategijos ekspertas Pedro Baños. Pasak jo, Amerika jau yra pademonstravusi, ką gali geostrateginiame kare, kuris jau nebe pirmus metus vyksta tarp Vašingtono ir Pekino.

Įbauginti, nupirkti, atimti?

Dėl koronaviruso epidemijos JAV griebėsi beprecedenčių priemonių – ėmėsi įgyvendinti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo ekonomikos skatinimo planą. Šalies vyriausybė susitarė su Senatu dėl rekordinio 2 trilijonų dolerių finansinio paketo ekonomikai palaikyti. Nesunku įsivaizduoti, kad vakcinos nuo COVID-19 ir antivirusinių preparatų kūrimo darbams, kuriuos vykdo pirmaujančios Amerikos laboratorijos ir tyrimų centrai, bus skirta tiek mokesčių mokėtojų pinigų, kiek reikės. Kita vertus, šiuo metu, kai kasdien nuo koronaviruso miršta tūkstančiai amerikiečių, vakciną kuriantiems moksliniams kolektyvams pinigai turbūt nėra pirmoje vietoje.

Nereikėtų pamiršti ir tarptautinės JAV įtakos, kuria ji be jokių abejonių pasinaudotų siekdama pažaboti pandemiją. Tereikia atkreipti dėmesį, kaip Vašingtonas reagavo į Indijos valdžios sprendimą uždrausti generinių vaistų paracetamolio ir hidroksichlorokvino, naudojamų koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms gydyti, išvežimą iš šalies. Indija yra didžiausia pasaulyje generinių vaistų gamintoja, ir jos valdžios noras kaip galima geriau apsisaugoti nuo COVID-19 užsitikrinus reikiamų vaistų atsargas yra visiškai suprantamas. Juk šalyje gyvena 1,3 milijardo žmonių, sveikatos apsaugos sistemos lygis – toli gražu ne vakarietiškas. Baisu net pagalvoti, kas ištiktų šią šalį, jei koronaviruso epidemija joje išplistų kaip miško gaisras. Tačiau net ir tokio pavojaus akivaizdoje Vašingtonui tereikėjo užsiminti apie galimas blogas pasekmes dvišaliams santykiams, ir Indijos valdžia iškart atšaukė minėtų vaistų eksportavimo draudimą.

Trečiasis perspektyvus didžiųjų vakcinos lenktynių dalyvis – Europos Sąjunga, rašo „El Mundo“. Jos pranašumas – šalių narių bendradarbiavimas, taip pat ir biotechnologijų srityje. ES valstybių tyrimų centrai, universitetai, farmacijos kompanijos dirba petys petin, be to, Europoje populiaresnis mišrus – valstybinio ir privataus kapitalo – modelis, o tai šiomis sąlygomis taip pat yra pranašumas. Kad ES gali pirmoji sukurti veiksmingą vakciną, netiesiogiai patvirtina ir jos svarbiausių konkurenčių pripažinimas. Antai JAV prezidentas D.Trumpas asmeniškai bandė susitarti su Vokietijos bendrove „CureVac“ dėl išskirtinių teisių į jos kuriamą vakciną nuo COVID-19. Amerikiečiai žino, kad „CureVac“ yra toli pažengusi į priekį, tad bandė užsitikrinti pergalę paprasčiausiu būdu – nusipirkti ją už labai didelius pinigus. Vokiečiai nesutiko. O Kinija, kaip paaiškėjo, neseniai bandė įsigyti vakcinos lenktynėse dalyvaujančios kitos Vokietijos biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ kontrolinį akcijų paketą. Jų taip pat laukė nesėkmė. Atrodo, kad lenktynių dalyvės vis dėlto turės pasikliauti savo pačių jėgomis. Lengvų išeičių turbūt jau nebus, nes pagrindinis šių lenktynių prizas – ne tik geopolitinis laurų vainikas, bet ir milijonų žmonių gyvybė ir sveikata.