Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Didžiausias pasaulio organizmas iš lėto nyksta – jį ėda gyvūnai

Wasatch kalnuose, vakarinėje Jungtinių Amerikos valstijų dalyje, ant šlaitų virš šaltiniais maitinamo ežero, gyvuoja vienas milžiniškas organizmas, sudarantis visą ekosistemą, kuria tūkstančius metų rėmėsi augalai ir gyvūnai.

Jutos valstijoje Pando yra apie 42 hektarų ploto smulkiadantė tuopa.

Nors ji atrodo kaip iš individualių medžių sudaryta giraitė, su savo išskirtiniais baltos spalvos kamienais ir smulkiais lapais, Pando iš tiesų yra 47 000 genetiškai identiški stiebai, iškylantys iš tarpusavyje sujungtų šaknų tinklo, rašoma theconversation.com. Šis vienas genetinis individas sveria apie 6000 tonas. Pagal masę, tai yra didžiausias atskiras organizmas Žemėje.

Įprastai drebulės kloninius medžius formuoja kitur, tačiau Pando įdomus dėl savo išskirtinio dydžio. Daugelis kloninių drebulių medynų Šiaurės Amerikoje yra kur kas mažesni.

Pando egzistuoja jau tūkstančius metų, galbūt net iki 14000 metų, nepaisant to, kad daugelis jo stiebų gyvuoja tik apie 130 metų.

Jo ilgaamžiškumas ir atoki lokacija reiškia, kad visa 68 augalų ir daugybės gyvūnų rūšių ekosistema išsivystė ir gyvavo jo šešėlyje.

Visa ši ekosistema yra priklausoma nuo to, kad drebulė išliktų sveika.

Tačiau nors Pando yra saugomas JAV Nacionalinės miškų tarnybos ir jam negresia iškirtimas, jam vis tiek gresia išnykimo pavojus, nulemtas kelių kitų faktorių.

Elniai ėda jauniausius stiebus

Vienas iš didžiausių nerimą keliančių dalykų – pernelyg intensyvus elnių ir briedžių ganymas. Kadaise jų skaičių čia kontroliavo vilkai ir pumos, tačiau dabar, dėl plėšrūnų praradimo, jų bandos yra kur kas didesnės.

Elniai ir briedžiai taip pat yra linkę buriuotis Pando, nes giraitės apsauga reiškia, kad jiems negresia pavojus čia būti sumedžiotiems.

Senesniems medžiams mirštant ir išvirstant, šviesa pasiekia miško paklotę, kas skatina naujų kloninių stiebų augimą, tačiau šiems gyvūnams nugraužus jų viršūnės, jie žūsta.

Tai reiškia, kad didelėse Pando dalyse yra mažai naujų ūglių. Išimtimi yra vienintelė teritorija, kuri prieš kelis dešimtmečius buvo aptverta siekiant pašalinti mirštančius medžius. Šioje aptvertoje teritorijoje nebuvo elnių ir briedžių, nauji kloniniai stiebai sėkmingai atsinaujino, o tankus augimas vadinamas „bambukų sodu“.

Ligos ir klimato kaita

Senesni Pando stiebai taip pat yra veikiami mažiausiai trijų ligų: suodinės žievės vėžio, lapų dėmėtumo ir grybelinė ligos. Nors drebulių medynuose augalų ligos vystėsi ir klestėjo tūkstančius metų, nėra žinoma, kokie gali būti to ilgalaikiai padariniai ekosistemai, atsižvelgus į tai, kad trūksta naujų kamienų augimo ir toliau nuolatos auga kitų kloninį milžiną veikiančių faktorių sąrašas.

Sparčiausiai auganti grėsmė yra klimato kaita. Pando atsirado po paskutinio ledynmečio ir nuo tol susidūrė daugiausia su stabiliu klimatu. Tačiau klimato kaita grasina medžio dydžiui ir gyvenimo trukmei, o tuo pačiu ir visai ekosistemai, kuri čia gyvena.

Nors jokie moksliniai tyrimai nebuvo skirti konkrečiai Pando, tačiau drebulių medynai sunkiai dorojasi su klimato kaitos sukeltais iššūkiais, tokiais kaip sumažėjusiu vandens tiekimu ir šiltesniais orais, dėl ko medžiams tampa sunkiau formuoti naujus lapus.

Didėjant konkurencijai dėl nuolat mažėjančių vandens išteklių (netoliese esantis Žuvies ežeras yra tiesiog nepasiekiamas medžio šaknų sistemoms), temperatūra ir toliau vasarą kils iki rekordinių aukštumų ir kyla vis intensyvesnių miškų gaisrų grėsmė, todėl Pando tikrai sunkiai sekasi prisitaikyti prie šių greitai kintančių sąlygų tuo pat metu išlaikant savo dydį.

Pavadinimas jei reikia

Artimiausi 14 000 metų

Tačiau Pando yra atsparus ir jau išgyveno sparčius aplinkos pokyčius, ypač kuomet europiečiai pradėjo šioje vietovėje gyventi XIX amžiuje arba po XX a. rekreacinės veiklos. Jis jau anksčiau kovojo su ligomis, gaisrais ir ganymu tačiau išliko didžiausiu pasaulyje moksliškai dokumentuotu organizmu.

Nepaisant visų priežasčių nerimauti, vilties dar yra, nes mokslininkai padeda atskleisti Pando atsparumo paslaptis, o gamtosaugos grupės ir JAV miškų tarnyba stengiasi apsaugoti šį medį ir su juo susijusią ekosistemą.

Gsimeteo.lt

Rekomenduojami video