G 20 pradžia – 1999-ieji, kai Azijos finansų krizė privertė pagalvoti apie pasaulio ekonomikos koordinavimą. Didžiojo septyneto (G 7) neužteko, ėmė kilti Kinija, Indija, Brazilija, kurios jam nepriklausė. Iš pradžių rinkdavosi ministrai, vėliau nutarta – reikia viršūnių. Dvidešimtuke – labai išsivysčiusios ir besivystančios, 19 šalių ir Europos Sąjunga. Atstovaujama dviem trečdaliams planetos gyventojų, pagaminama daugiau negu 80 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Didysis dvidešimtukas – lyg tiltas, sujungiantis įvairias pasaulio dalis. Į Hangdžou atvežėme viso pasaulio žmonių viltis, atvykome siekdami vieno tikslo“, – sakė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Paprastai baigiamajame dokumente vardijamas ilgas pažadų sąrašas. Pernai Turkijoje G 20 priėmė 113 įsipareigojimų, bet dauguma liko popieriuje. Šiemet tikimasi dar menkesnių rezultatų, nors Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde perspėjo – gresia ilgalaikis sąstingis, dar didesnė nelygybė, vedanti į populizmą ir didesnes, o ne mažesnes kliūtis prekybai.

Kad ir koks jis būtų, tokio didelio ir prestižinio tarptautinio forumo Kinijoje nėra buvę, ir ji pasistengė.

Hangdžou apylinkų ramybė ir grožis ilgus šimtmečius įkvėpė poetus, dailininkus, bet šiomis dienomis ramybė buvo užtikrinta ir per prievartą. Turistų neliko, gatvėse – tik policijos automobiliai ir limuzinai, vežantys aukštuosius svečius. Miesto gyventojai buvo priversti išvykti trumpų atostogų, laimė, už jas sumokėjo ir net suteikė galimybę nemokamai aplankyti turistines įžymybes kitose vietovėse. Nukentėjo smulkusis verslas, kuriam teko laikinai užsidaryti, kompensacijos neišmokėtos.