Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Demokratija pavojuje

Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“, kurią dotacijomis finansuoja JAV vyriausybė, pripažino, kad 2017 metais demokratijos vystymasis išgyveno pačią didžiausią krizę per pastarąjį dešimtmetį. Laisvų ir teisingų rinkimų garantija, mažumų teisių gynimas, spaudos laisvė ir įstatymo viršenybė susilaukė išpuolių visame pasaulyje. 

Pranešime „Laisvė pasaulyje 2018: demokratijos krizė“ teigiama, kad iš 195 šalių 88 (45 %) yra „laisvos“ (JAV, Kanada, Europos šalys, Brazilija, PAR, Australija), 58 (30 %) valstybės – „iš dalies laisvos“ (Meksika, Bolivija, Ukraina, Pakistanas) ir 49 (25%) – „nelaisvos“. Į pastarąjį skaičių, išskyrus Kiniją, Venesuelą, Sudaną, Saudo Arabiją, pateko Rusija ir dauguma buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Pranešimo autorių nuomone, nerimą kelia Rusijos ir Kinijos politika, kurių valdžios, „pasinaudodamos lyderiaujančių šalių atsitraukimu nuo pagrindinių demokratijos principų, sustiprino represijas ir pradėjo plėsti savo pragaištingą įtaką į kitas šalis“. Maskva ir Pekinas slopina atvirus debatus, persekioja disidentus ir kompromituoja socialinius institutus, sakoma tyrime.

„Vladimiro Putino Rusija rengė dezinformacijos kampanijas prieš rinkimus įvairiose šalyse, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Vokietiją, mezgė ryšius su ksenofobiškomis partijomis visoje Europoje. Be to, Maskva grasino artimiausiems kaimynams arba įsiveržė į jų teritoriją ir buvo alternatyvus karinės pagalbos šaltinis Artimųjų Rytų diktatoriams“, – teigia nekomercinės organizacijos ekspertai. Jų nuomone, svarbiausias Rusijos tikslas šia kryptimi – sužlugdyti pasitikėjimą demokratinėmis valstybėmis ir sugriauti struktūras, pavyzdžiui, ES, kurios jas vienija.

Kaip argumentą dėl Kinijos įtakos „Freedom House“ ekspertai pateikia šalies prezidento Si Dzinpingo pareiškimą, praėjusiais metais jis pareiškė, kad Pekinas tiesia naują kelią besivystančioms šalims. Toks kelias – tai politizuoti teismai, kitaminčių atmetimas ir iš anksto nuspėjami rinkimų rezultatai, sakoma pranešime.

Kinija turi dar daugiau ambicijų ir resursų pasiekti savo tikslams nei Rusija. Tyrimo autoriai tvirtina, kad tam buvo sukurtas milžiniškos apimties propagandos ir cenzūros aparatas. Praėjusiais metais Pekinas panaudojo savo ekonominius ryšius, siekdamas daryti įtaką demokratinėms šalims (Australijai, Naujajai Zelandijai), taip pat teikė finansinę ir diplomatinę pagalbą „represyvinėms vyriausybėms“ Pietryčių Azijoje ir Afrikoje.

Pranešimo autoriai pažymėjo, kad praėjusiais metais demokratijos nuosmukis palietė 71 šalį ir tik 35 valstybės galėjo pakeisti situaciją į gerąją pusę. „Freedom House“ ekspertų nuomone, pačios nelaisviausios šalys – tai Sirija, Pietų Sudanas, Eritrėja, Šiaurės korėja, Turkmėnija, Ekvatorinė Gvinėja, Saudo Arabija, Somalis, Uzbekistanas, Sudanas, Centrinė Afrikos Respublika ir Libija. Šiose šalyse arba tęsiasi pilietinis karas, arba išlaikoma absoliuti monarchija ir „naftos kleptokratija“, arba valdžioje yra „diktatorius“, su kuriuo niekas nekovoja.

Ekspertai atkreipia dėmesį į JAV, kurios per pastaruosius metus prarado „čempiono bei demokratijos palaikymo ir vystymosi pavyzdžio“ titulą. „Freedom House“ pažymi, kad JAV palaipsniui ėmė mažėti dėmesys ginant politines teises ir piliečių laisves. Nuosmukis pagreitėjo 2017 metais dėl daugėjančių įrodymų, jog Rusija kišosi į rinkimus, bei dėl naujos administracijos elementarių etikos normų pažeidimų ir vyriausybės atvirumo sumažėjimo, sakoma pranešime.

Kaip pavyzdžius ekspertai pateikė tai, jog Donaldas Trumpas į valstybinius postus skyrė savo giminaičius, lobistus – į aukštas pareigas, be to, nepriimtina prezidento pozicija musulmonų, migrantų, lotynų amerikiečių atžvilgiu ir išpuoliai prieš žiniasklaidą. Nepaisant politikos pokyčių Baltuosiuose rūmuose, ekspertai pažymi, kad spaudos ir teisėtvarkos institutai išlaikė savo tvirtas pozicijas. Ir vis dėlto kyla pavojus, kad gali būti sugriauti amerikietiškos demokratijos baziniai principai ir susvyruoti JAV padėtis pasaulyje, mano tyrėjai.

Autoriai atkreipia dėmesį, kad problemos demokratinėse valstybėse skatina populizmo augimą. Kraštutinių dešiniųjų partijų populistai praėjusiais metais gavo vietų Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Austrijos parlamentuose. Jie ir toliau tvirtina pozicijas Vengrijoje ir Lenkijoje, kur buvo priimti įstatymai, trukdantys nevyriausybinių organizacijų veiklai. „Galbūt daugiau nuogąstavimų kelia jauni žmonės, kurie nepamena ilgos kovos su fašizmu bei komunizmu ir gali prarasti tikėjimą bei domėjimąsi demokratijos projektu. Pati demokratijos idėja ir jos vystymasis buvo daugelio suteršta, todėl atsirado pavojinga visuomenės apatija“, – kalbama pranešime.

Pablogėjo laisvių gynimo situacija Turkijoje, mano tyrimo autoriai. Ten prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „prieš savo oponentus sustiprino represijas, kurios prasidėjo po bandymo surengti perversmą 2016 metų liepą“. Uždaryta šimtai žiniasklaidos priemonių, kalėjime daugiau kaip 150 žurnalistų, taip pat trečios pagal dydį partijos lyderių parlamente. Ekspertai atkreipė dėmesį į Iraną, Venesuelą, Mianmarą. Jų nuomone, korupcija ir šių šalių valdžios represijos kelia grėsmę globaliam stabilumui, taip pat sukėlė humanitarines krizes. Be to, Šiaurės Korėja galėjo išplėsti savo branduolinę programą.

„Freedom House“ atkreipia dėmesį į Afganistaną, Angolą, Gruziją, Iraką, Makedoniją, Graikiją, Meksiką ir Saudo Arabiją. Ekspertų nuomone, šios šalys 2018 metais galbūt „priartės prie svarbių posūkio punktų savo demokratinėje trajektorijoje“. Pavyzdžiui, Irake gegužę vyks parlamento rinkimai, kurie galės patikrinti politinės sistemos tvirtumą, kai vyks konkurencija tarp neseniai užsiregistravusių partijų ir kandidatų bei politikų, jau turinčių valdžią. Liepą Meksikoje vyks visuotiniai rinkimai, kuriuose bus išrinktas prezidentas, Kongreso deputatai ir Senato nariai. Pranešimo autorių nuomone, jie „pasitarnaus kaip referendumas dėl pasitikėjimo administracija, kuri nesugebėjo pažaboti nesulaikomos prievartos ir korupcijos ir tapo vis priešiškesnė nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės aktyvistams“.

Parengta pagal „Radio Svoboda“

Rekomenduojami video