Garsiojo ispaniško kumpio gamintojai su nerimu žvelgia į savo paršų pašaro gamintojus – įspūdingus visažalius ąžuolus, nes juos vis smarkiau naikina pavojingas virusas. Biologai įtaria, kad tai viena iš pasaulinio klimato šiltėjimo pasekmių.

Ispaniški kriuksiai auginami kiek kitaip nei eilinės kiaulės tvartuose. Jie vaikšto laisvi, užtat turi gerokai padirbėti, kad gautų savo skanėsto. Būtent šis pašaras laikomas pagrindiniu Iberijos vytinto kumpio (isp. jamon) ingredientu.

„Skonio paslaptis – gilės, augančios ant šių visažalių ąžuolų“, – tikina kiaulių ūkio savininkas Marcosas Jimenezas.

Šie ąžuolai tūkstančius metų auga aplink Viduržemio jūrą, bet per kelis pastaruosius dešimtmečius juos vis smarkiau naikina pavojingas virusas.

„Labai daug medžių išdžiūvo. Beveik pusė ąžuolų mano žemėse sunyko dėl viruso“, – sako M. Jimenezas.

Ispanijos ir kitų Viduržemio regiono šalių biologai namo, kad tai gali būti susiję su klimato šiltėjimu, kuris čia pasireiškia vis aukštesnėmis temperatūromis ir vandens trūkumu.

„Pažiūrėkite, šis medis buvo daugiau kaip 300 metų senumo, o sunyko vos per porą mėnesių. Labai liūdna padėtis. Nuotraukose galima matyti, kaip atrodė regionas prieš 60 metų. Čia augo mažiausiai 6 tūkst. medžių“, – pasakoja biologas Antonio Gonzalesas.

Vietos biologai skuba atrinkti tas ąžuolų rūšis, kurios atsparios virusui, bet net ir sparčiai juos dauginant reikėtų nepamiršti, kad normalų gilių derlių tokie ąžuolai duos tik po 30 metų.