Pasaulio akademinėje bendruomenėje kyla nesutarimų, nes vieni mokslininkai nori publikuotis, nori, kad juos skaitytų, matytų, suprastų jų idėjas bei jas įvertintų, o kiti – tiesiog nori uždirbti pinigų. Tačiau ar tikrai net ir mokslo pasaulyje pinigai tampa svarbesni už turinį?

Mokslininkas Aleksas Smolyanistky iškrėtė pokštą. Jis parašė kelis puslapius nesąmonių, jų autorystę priskyrė „Simpsonų“ animacinio filmuko veikėjams ir Šiaurės Korėjos diktatoriaus menamam giminaičiui. Tada nusiuntė ją dviem įkyriai publikuotis už pinigus siūlantiems akademiniams žurnalams – kompiuterinio intelekto ir elektroninių sistemų žurnalui bei nanomokslų technologijų žurnalui. Abu sutiko, tik antrasis svarstė apie mėnesį ir galiausiai pareikalavo net keturių šimtų šešiasdešimties dolerių.

Tokie pokštai iš tikrųjų rodo pavojingą tendenciją, su kuria susiduria akademinė bendruomenė taip stipriai pastaruoju metu sureikšminanti mokslininkų publikacijų skaičių. Prasčiau vertinami žurnalai, mokslininkams susimokėjus, pasiryžę spausdinti kone bet ką. Tačiau jie tik pradžioje. Jeigu mokslininkas nori užsitarnauti gerą vardą, turi skelbtis gerai vertinamuose žurnaluose, kuriuos pirmiausia reikia ir pačiam paskaityti. O gerai vertinami žurnalai pastaruoju metu labai pakėlė prenumeratos kainą universitetams, nes žino, kad universitetuose dirbantys mokslininkai privalo juos skaityti, jei nori ką nors pasiekti.

Net ir Harvardo universitetas užprotestavo gerai vertinamų žurnalų leidėjų kainų politiką, pareiškęs, kad tokiomis kainomis jau negali užsisakyti visų reikalingų leidinių, todėl savo darbuotojus ragina publikuotis verčiau nemokamuose žurnaluose, tegul ir prastesnio vardo.

Daugiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ reportaže.