Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dangaus akis ir lėtai skęstantis laivas

Rugsėjo 25-ąją Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą FAST, kurio reflektoriaus veidrodžio skersmuo – 500 metrų. FAST (kiniškai jis vadinamas „Tinjan“, tai reiškia „Dangaus akis“) – tai gigantiškas veidrodis, įrengtas natūralioje karstinėje įduboje Kinijos pietvakariuose, Pintjango apygardos Guičžou provincijoje.

FAST skersmuo yra 64 proc. didesnis nei amerikiečių radioteleskopo Aresibe, Puerto Rike. Dydžiu jis nusileidžia tiktai Rusijos radioteleskopui RATAN-600, esančiam Karačiajų Čerkesijoje, Zelenčiuko gyvenvietėje. Šio skersmuo – 600 metrų.

Suprantama, tai, kad RATAN-600 kol kas didesnis – maloni žinia, tačiau, pirma, RATAN-600 pastatytas 1974 metais, o antra – RATAN veidrodis ne ištisinis. Tai – ne lėkštė, kaip Aresibo ar FAST teleskopuose, o, kaip ir Pulkovo observatorijoje, apskritas atspindėjimo tinklas. Labai apytikriai kalbant, RATAN‘e radijo bangos atsispindi ne nuo ištisinės lėkštės, o nuo tvoros grotų.

Be to, FAST paviršius yra aktyvus. Tai reiškia, kad visas gigantiškas lėkštės paviršius yra valdomas kompiuterio, kuris realiu laiku koreguoja plokščių padėtį. Mat dideli – didesnio nei 10 metrų skersmens – teleskopai paprasčiausiai per daug sveria ir eksploatuojant ima neišlaikyti savo pirminės formos. Išlinkis labai nežymus – tik milimetrai ir esant žemiems dažniams tai nelabai atsiliepia radioteleskopo efektyvumui, tačiau jis akivaizdus esant dideliems dažniams, kai bangos ilgis tampa artimas deformacijų dydžiui.

Šiuolaikinis aktyvusis paviršius – tai daugybė plokščių, kurias kompiuteris judina taip, kad jos išlaikytų optimalią formą, kompensuodamos ne tik numanomą efektą dėl Žemės traukos, bet ir iškraipymus, susijusius su plokščių įkaitimu ar atšalimu bei su vėjo jėga.

Tuo atžvilgiu nieko panašaus į FAST nėra nei JAV, nei Europoje. JAV yra Green Bank teleskopas, pastatytas 2000-aisiais, tačiau jo aktyviojo paviršiaus skersmuo – 60 metrų. Yra Large Millimeter teleskopas Meksikoje, dalyvaujant JAV pastatytas už 130 mln. dolerių. Jis pradėtas eksploatuoti 2011 m., jo skersmuo – 50 metrų. Tais pačiais metais italai pradėjo eksploatuoti 64 metrų skersmens Sardinijos radioteleskopą, kainavusį 70 mln. eurų, o Sicilijoje, Noto observatorijoje, italai turi 32 metrų skersmens radioteleskopą.

Taigi aktyviojo paviršiaus skersmuo 500 metrų ir 60 metrų. Palyginkite.

Yra dar kelios aplinkybės, į kurias verta atkreipti dėmesį.

Pirma, FAST kainavo 180 mln. dolerių, t. y. truputį daugiau nei ta suma, kurią grynaisiais rado pulkininko Zacharčenkos bute. Už Zacharčenkos pinigus (grynieji plius sąskaitos) mes, jeigu būtume Kinija, galėtume pastatyti dvi „Dangaus akis“.

Antra, FAST statyba prasidėjo 2011-aisiais ir po penkerių metų jis buvo pradėtas eksploatuoti. Palyginimui: stadionas „Zenit-Arena“ Sankt Peterburge buvo pradėtas statyti 2007 metais ir nepastatytas iki šiol. Šios statybos kaina – 1,4 milijardo dolerių. Palyginkite stadiono statybos ir pasaulyje analogų neturinčio gigantiško mokslinio objekto statybos sudėtingumą.

Trečia, FAST – tai dar ne viskas. „Dangaus akis“ – tai tik bandomasis rutulys. Be „Dangaus akies“, kinai Pintjango karstinėse įdubose planuoja pastatyti KARST (Kilometer-square Area Radio Synthesis Telescope) – gigantišką radioteleskopų tinklą, kurio bendras plotas bus vienas kvadratinis kilometras. Tam jie ketina įrengti 30 veidrodžių, kurių kiekvieno skersmuo bus 200 metrų.

Ketvirta, nors po KARST sukūrimo kinai pasaulinėje radioastronomijoje neturės konkurentų, jie taip pat dalyvauja SKA (Square Kilometre Array) projekte – dar vieno tinklinio radioteleskopo, kuris veiks Australijoje ir Pietų Afrikoje, statyboje. Kodėl jis veiks ten? Todėl, kad iš Pietų pusrutulio yra geresnis vaizdas į mūsų galaktiką ir mažiau radijo trukdžių.

SKA – gigantiškas projektas, vien pirmas jo etapas vertinamas 650 mlrd. eurų. Be Australijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Afrikos, jame dalyvauja Italija, Vokietija, Indija, Kanada, Kinija ir, suprantama, nedalyvauja Rusija.

Užuot išmetę 50 mlrd. dolerių Sočio olimpiniams objektams, mes už vieną penkiasdešimtąją šios sumos galėtume visiškai finansuoti pirmąjį SKA etapą.

SKA yra technologiškai susietas su kitu projektu, pagal kurį Europoje šiuo metu vyksta statyba. Tai LOFAR (Low-Frequency Array) – naujas tinklinis radioteleskopas, kuris naudos apie 20 tūkstančių antenų, įrengtų 48 šalyse. Svarbiausia LOFAR‘e – ne pačios antenos, o programinė įranga.

Pagrindinė LOFAR idėja ta, kad elektroniniai antenų signalai verčiami į skaitmeninį pavidalą, suvedami į galingą kompiuterį ir programinės įrangos paverčiami virtualios superantenos signalais. Keturiasdešimt antenų yra Olandijoje, penkios – Vokietijoje, dar po vieną – Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Kitaip sakant, LOFAR – tai kompiuterių ir interneto epochos teleskopas, tai teleskopas – tinklas, teleskopas – programa, kurio kūrime svarbiausia sudedamoji yra elektronikos kaina, mažėjanti sutinkamai su Muro dėsniu, o svarbiausia problema – gigabaitų apimties duomenų perdavimas per sekundes. Be to, LOFAR – tai atvira sistema, prie kurios gali prisijungti bet kuris pageidaujantis.

LOFAR statybos kainos gana žemos: jeigu, pavyzdžiui, Airija prisijungtų prie sistemos, tai programinė ir techninė įranga jai atsieitų tik 1,5 mln. dolerių. O tai – poros „Porsche Panamera“, kuriomis Maskvoje laksto auksinis jaunimas, kaina, ir ji – mažesnė nei kare Sirijoje mums atsieina viena Alepo bombardavimo diena. Kaip suprantate, Rusijoje niekam neužteko proto prisijungti prie LOFAR.

Kinijoje supranta, kad šiais laikais šalį didžiąja daro ne bombardavimai. Didžiąja šalį daro jos ekonomika. Ir mokslas. Ir radioteleskopai.

Ar žinote, kaip Kinijoje vadinama Rusija? „Lėtai skęstantis laivas“.

Julija Latynina, „Novaja gazeta“ apžvalgininkė

Rekomenduojami video