Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
D.Trumpo vanagai

Išrinktasis JAV prezidentas buria savo komandą. Regis, jis geriausiai jaučiasi apsuptas vanagų.

Viltingi ženklai

Vos kiek daugiau nei mėnuo liko iki tos dienos, kai dabartinį Jungtinių Valstijų prezidentą Baracką Obamą Baltuosiuose rūmuose oficialiai pakeis išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas. Nors pirmuosius naujojo Amerikos prezidento žingsnius šalies vidaus ir užsienio politikoje pamatysime tik po sausio 20 d., kai jis duos priesaiką, jau dabar matyti viltingų ženklų, kad Europos sostines dėl kai kurių D.Trumpo pareiškimų apėmęs nerimas bent jau nedidėja.

Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas kritikavo NATO, aiškiai leido suprasti laikantis ją pasenusia ir Amerikos iždui per daug kainuojančia organizacija, svarstė apie tai, kad pirmiausia pasidomėtų, kaip NATO šalys, susidūrusios su karine agresija, prisidėjo prie NATO biudžeto, o tik tada priimtų sprendimą, ar Amerika turėtų jas ginti.

Neslepiama simpatija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tvirtam ir ryžtingam, su kuriuo esą būtų galima susitarti svarbiausiais klausimais, JAV kaip „pasaulio policininko“ vaidmens atsisakymas, pirmiausia paisant pačios Amerikos interesų, skeptiškas požiūris į Vašingtono vaidmens stiprinimą įvairiose tarptautinėse organizacijose bei kova už demokratiją (D.Trumpas neseniai pareiškė, kad reikėtų atsisakyti politinių režimų keitimo karine galia praktikos) paskatino svarstymus, kad JAV nuo šiol rūpinsis tik savo problemomis, palikdama visą likusį pasaulį kepurnėtis savosiose.

Ragų lamdytojas

Apie tai, kokią užsienio politiką vykdys naujoji JAV valdžia, šios šalies žiniasklaida bando spėlioti nagrinėdama D.Trumpo įvardytus kandidatus į svarbiausius jo administracijos postus. Kai kurie jų jau patvirtinti. JAV gynybos sekretoriumi D.Trumpas pasirinko 66 metų atsargos generolą Jamesą N.Mattisą, didelę patirtį turintį Jūrų pėstininkų korpuso karininką.

Jis dalyvavo pirmajame ir antrajame kare Irake bei Afganistane, prezidento B.Obamos paskirtas 2010–2013 m. ėjo šalies karinių pajėgų centrinės vadovybės vado pareigas. Didelį autoritetą Amerikos kariuomenėje turintis J.N.Mattisas už drąsą ir ryžtą buvo pramintas Pasiutusiu šunimi. Kalbama, kad B.Obamos administracijos nariai buvo sunerimę dėl akivaizdaus J.N.Mattiso noro „aplamdyti ragus“ Iranui, kuris, žvalgybos duomenimis, siekė bet kuria kaina pasigaminti branduolinį ginklą.

Generolo J.N.Mattiso paskyrimas Pentagono šefu turėjo tapti šaltu dušu tiems Rusijos politikams, kurie manė, kad prezidentas D.Trumpas bus „savas vaikinas“, su kuriuo reikalus bus galima tvarkyti kitaip nei su B.Obama.

Dienraštis „The Washington Post“ tvirtina, kad J.N.Mattiso požiūris į Rusiją yra visiškai priešingas. Pernai, kalbėdamas apie svarbiausias grėsmes Amerikai, jis pareiškė, kad artimiausioje ateityje didžiausią pavojų gali kelti Rusija.

„Bus labai sunku atsisakyti kai kurių jo (V.Putino – red. past.) nuostatų Vakarų atžvilgiu. Manau, dabar žmonės kelia klausimą, ar jis neišsikrautė iš proto, ar kartais nekliedi. Man atrodo, kad mes turėtume atsižvelgti į tai, jog turime problemų dėl pačios Rusijos, o ne tik dėl Putino. Sako, viskas susitvarkys, kai jis pasitrauks iš valdžios. Manau, tai tik tuščios viltys. Rusijos sienos – ilgiausios pasaulyje. Jos strateginė padėtis yra puiki“, – sakė generolas J.N.Mattisas.

Žodžių į vatą nevyniojantis generolas Rusijos dalyvavimą konflikte Rytų Ukrainoje vadina karu, nepuoselėja jokių iliuzijų dėl V.Putino vaidmens. „Jis eina miegoti žinodamas, kad gali laužyti visas taisykles, o Vakarai stengsis jų laikytis. Tai labai pavojingas dvilypumas turint mintyje dabartinę situaciją pasaulyje“, – tvirtino J.N.Mattisas.

Du kieti vaikinai

Kitas D.Trumpo pasirinkimas vėl nustebino tuos, kurie manė, jog prezidentas prioritetą teikia geresniems santykiams su Kremliumi. Centrinės žvalgybos valdybos direktoriumi D.Trumpas nusprendė skirti 51 metų Atstovų rūmų narį Mike'ą Pompeo, garsėjantį savo kieta pozicija Rusijos ir Irano atžvilgiu. Beje, jis, kaip ir pats D.Trumpas, yra itin griežtai nusiteikęs valstybės paslaptis išdavusio buvusio JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojo Edwardo Snowdeno, radusio prieglobstį Rusijoje, atžvilgiu.

D.Trumpas piktinosi, kad Maskva priglaudė „šį išdaviką“, taip parodydama „nepagarbą Amerikai“. M.Pompeo tvirtina, kad E.Snowdenas už savo nusikaltimą galėtų būti nubaustas mirties bausme.

Taigi, jei D.Trumpo administracija išties bus linkusi į politinius sandorius su Kremliumi, galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau bus pareikalauta išduoti E.Snowdeną. Kadangi V.Putinas ne kartą tvirtino, kad Rusija savų neišduodanti, tokie politiniai mainai gali vesti aklavietėn: vienas „kietas vaikinas“ negali sau leisti „prarasti veido“, o kitas – susitaikyti su pažeminimu, nes stengiasi paversti Ameriką „vėl didžia“.

JAV generaliniu prokuroru ir Teisingumo departamento vadovu D.Trumpas nusprendė paskirti vieną konservatyviausių Amerikos senatorių Jeffą Sessionsą, aktyviai rėmusį karą Irake. Nors jo vaidmuo formuojant šalies užsienio politiką neturėtų būti svarbus, tačiau blaivus dar vieno naujosios administracijos nario požiūris į Rusiją tikrai neliks nepastebėtas. J.Sessionso prorusišku nepavadinsi: kai Kremlius aneksavo Krymą, jis Kongrese ragino už tai nubausti Rusiją.

Be rožinių akinių

Vienu iš realiausių kandidatų į JAV valstybės sekretoriaus, kitaip tariant, užsienio reikalų ministro, postą šiandien laikomas 69 metų Mittas Romney, buvęs Respublikonų partijos kandidatas per 2012 m. JAV prezidento rinkimus. Dar tada jis tvirtino, kad Rusija yra Amerikos geopolitinis priešas Nr.1. „Aš neketinu žvelgti pro rožinius akinius į Rusiją ir Vladimirą Putiną, ir tikrai neketinu žadėti jam daugiau lankstumo po prezidento rinkimų. Po rinkimų jis iš manęs gali sulaukti tik daugiau kietumo“, – kalbėjo M.Romney.

Savo žodžių jis neatsisakė ir vėliau, po Krymo aneksijos kritikuodamas B.Obamos politiką Rusijos atžvilgiu kaip pernelyg lanksčią. Taigi, apžvalgininkai pastebi, kad M.Romney, prieš ketverius metus kritikuotas dėl pernelyg didelio griežtumo Kremliui, greičiausiai buvo teisus. Jam tapus valstybės sekretoriumi galbūt negirdėsime viešų pareiškimų apie Amerikos priešę Nr.1, bet turbūt neskambės ir frazės apie Jungtinių Valstijų draugę Rusiją.

Nors D.Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais paskirtas 58 metų atsargos generolas leitenantas Michaelas T.Flynnas Amerikos spaudoje neretai vadinamas Kremliaus žaisliuku, vargu ar jam iš anksto galima priskirti Rusijos advokato vaidmenį. Taip, jis mielai dalyvaudavo Kremliaus TV propagandos ruporo „Russia Today“ laidose, jo pakviestas net buvo atvykęs į Maskvą ir sėdėjo šalia V.Putino. Tačiau M.Flynnas yra aršus prezidento B.Obamos užsienio politikos kritikas, šaipėsi iš jo tuščių kalbų, klaidingos retorikos, piktinosi, kad dėl netinkamo politinio kurso pasaulis „prarado pagarbą Amerikos žodžiui“. Galima prisiminti, kaip įžūliai Rusijos naikintuvai imituodavo JAV karo laivų atakas ir kaip baugščiai Vašingtonas komentuodavo tokius incidentus. JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais įtaka yra išties didelė, bet siekis paversti Ameriką „vėl didžia“ panašaus nesiskaitymo su ja akivaizdoje net ir taikos balandį gali paversti vanagu.

Rekomenduojami video