Rusijos žvanginimas ginklais tampa skardesnis, kai garsiau žvanga ir naftos statinės. Tai pagrindinė prekė, pajamos už kurią jai leidžia ginkluotis ir jaustis pasitikinčiai.

OPEC neteko kantrybės

Politikos apžvalgininkai jau seniai su Rusija besiribojančioms šalims yra patarę atidžiai sekti naftos kainų dinamiką. Nafta, kaip ir gamtinės dujos, metalai, kitos gamtinės žaliavos, yra pagrindinė Rusijos eksporto prekė. Kai jos kainos pasaulinėje rinkoje yra didelės, virš Rusijos pasipila naftos dolerių lietus, įkvepiantis Maskvos propagandą trimituoti apie šios šalies didybę, o Kremliaus politikos strategus – planuoti įžūlesnius veiksmus užsienio politikoje, bandant įtvirtinti Rusijos, kaip supervalstybės, statusą. Kai ateina pigios naftos laikai, imperinės ambicijos susitraukia, o diržus užsiveržusiems šalies gyventojams propagandos kanalai smegenis plauna trigubai stipresne srove, turinčia įtikinti, kad dėl pašlijusios ekonomikos kalti vidaus ir užsienio priešai.

Šiuo požiūriu pats didžiausias Rusijos ekonomikos priešas yra skalūnų naftos pramonės revoliucija Jungtinėse Valstijose, kai gerokai ištobulintos gavybos technologijos leido smarkiai padidinti į vidaus rinką tiekiamos naftos apimtis. 2014 m. Amerika, pralenkusi tradicines naftos karalystes Saudo Arabiją ir Rusiją, tapo didžiausia pasaulyje naftos gamintoja. Tačiau smarkus naftos pigimas, pirmiausia dėl pasiūlos pertekliaus, taip pat dėl sumažėjusios paklausos ir kitų veiksnių, tokių kaip ekonominių sankcijų Iranui atšaukimas, bumerangu grįžo amerikiečių skalūnų naftos pramonei. Teigiama, kad skalūnų naftos gavyba yra rentabili, kai naftos kaina yra ne mažesnė nei 40–50 dolerių už barelį, nors pastaraisiais metais dėl technologinės pažangos kai kurios verslovės esą gali dirbti pelningai ir naftai esant dar pigesnei.

Dėl milžiniško spekuliacinio spaudimo naftos barelio kainas pavyksta išlaikyti virš šiek tiek daugiau nei 50 JAV dolerių ribos, tačiau tai netenkina santykinai pigios naftos nustekentų naftos karalysčių, susiduriančių su rimta vis sunkiau pildomų biudžetų problema. Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) nuo šių metų sausio 1 d. į pasaulinę rinką tiekiamos naftos kiekį sumažino maždaug 1,2 mln. barelių per dieną. Tai, kad OPEC šalims pagaliau pavyko dėl to susitarti, rodo, jog juodojo aukso gavybos kraštuose padėtis iš tiesų rimta. OPEC planuoja šio ribojimo laikytis bent iki vasaros, kad sumažintų peteklinės naftos kiekį rinkoje. Be to, šįkart OPEC pavyko susitarti ir su Rusija: ji taip pat sutiko sumažinti gavybą, todėl iš viso naftos tiekimas pasaulinei rinkai jau sumažintas 1,8 mln. barelių per dieną.

Kova už piniginę

Nors OPEC narėms galų gale pavyko susitarti dėl bendro tikslo „išauginti“ naftos kainas, kartelis susidūrė su nauju priešu. Dar anksti pasakyti, ar jis bus grėsmingesnis už vangiai didėjančią naftos paklausą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar rinkimų kampanijos metu paskelbė asmeninį karą OPEC karteliui, kuris, jo žodžiais tariant, iki paskutinio cento iščiulpia pinigus iš Amerikos piniginės. Naujoji JAV administracija aiškiai leidžia suprasti, kad vardan siekio padaryti Ameriką „vėl didžia“ ketina visiškai nutraukti naftos pirkimą iš OPEC šalių. Apžvalgininkų teigimu, jei D.Trumpo komandai pavyks įgyvendinti visas savo iniciatyvas padidinti naftos gavybą šalyje ir faktiškai uždrausti jos eksportą į užsienį, pasaulinės naftos rinkos lauktų nauji dramatiški pokyčiai, nes pasiūla smarkiai viršys paklausą. OPEC šalys jau pradėjo konsultacijas, kaip būtų galima atremti D.Trumpo inicijuotos naujos JAV energetinės politikos smūgį. Skelbiama, kad Vašingtonas nuo šiol sieks energetinės nepriklausomybės nuo OPEC valstybių, mažins valstybės reguliavimą energetikos sektoriuje ir bandys sukelti revoliuciją naftos ir gamtinių dujų gavybos žemyniniame šelfe srityje.

JAV ir toliau didina savo naftos atsargas, didėja ir dėl kritusių naftos kainų veiklą atnaujinusių skalūnų naftos verslovių skaičius. Prie to prisidėjo ir OPEC pastangomis pasiekta kainų stabilizacija. Amerikiečiai naftininkai gavybos apimčių nemažina ir neketina to daryti: priešingai, jau kitais metais JAV naftos pramonė gali pasiekti rekordinių gavybos apimčių, kurių nebuvo nuo pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai OPEC valstybės paskelbė naftos karą ir nutraukė jos pardavimą Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ir kai kurioms kitoms Vakarų šalims.

Tiesina kelius naftai

Naftos kaina iškart reaguoja į naujus duomenis apie komercinės naftos atsargas Jungtinėse Valstijose, kuriuos skelbia Amerikos naftos institutas. Vasario pradžioje jos padidėjo 14,2 mln. barelių, arba beveik 3 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, ir to pakako, kad pasaulinė „Brent“ rūšies kaina nuo 57 dolerių už barelį po savaitės nusmuko iki 54 dolerių. Pasak analitikų, niekas nesitikėjo, kad komercinės naftos atsargos Amerikoje taip išaugs: esą naujausi Amerikos naftos instituto duomenys rodo, kad tai antrasis toks smarkus rezervų padidėjimas per visą jų kaupimo istoriją.

Naftos karo taktikams ir strategams arabų šalyse nuotaikos nepagerino ir nauji bendrovės „Baker Hughes“ paskelbti duomenys apie JAV veikiančių naftos gavybos gręžinių skaičių. Vasario 3 d. jis padidėjo iki 583. Tai 24,8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Pranešama, kad naftos gręžinių skaičius didėja jau 10 savaičių iš eilės.

Prieš savaitę JAV energetikos departamento paskelbtoje naujoje naftos pramonės apžvalgoje prognozuojama, kad jau iki 2018 m. naftos gavybos apimtys šalyje išaugs iki 9,53 mln. barelių per parą. To nėra buvę jau beveik 40 metų. Sausį JAV buvo išgaunama po 8,94 mln. barelių naftos per parą. Pasak analitikų, kol kas Amerikos skalūnų naftos įmonės neskuba didinti gavybos, bijodamos destabilizuoti naftos rinką, tačiau gavybos didinimo tendencija išlieka. Esą jei pasaulinės naftos kainos išaugtų dar 10–20 proc., visiškai tikėtina, kad juodojo aukso gavybos apimtys JAV pasieks rekordinį lygį. Jei Jungtinių Valstijų energetikos departamento prognozė dėl naftos gavybos apimčių 2018 m. pasitvirtins, pasaulinės naftos kainos gali smukti iki 50 dolerių už barelį, mano bendrovės „CMC Markets“ analitikai.

Mažinti Amerikos priklausomybę nuo OPEC pasišovęs prezidentas D.Trumpas siekia ne tik padidinti naftos gavybos apimtis savo šalyje, bet ir didinti jos importą iš Kanados. Jis nusprendė atšaukti buvusio prezidento B.Obamos sprendimą uždrausti naftotiekio „KeystoneXL“ statybą. Šiuo naftotiekiu naftos perdirbimo gamyklas Teksaso ir Ilinojaus valstijose per parą pasiektų 0,8 mln. barelių naftos iš Kanados. Be to, D.Trumpas atšaukė B.Obamos sprendimą uždrausti Šiaurės Dakotos ir Ilinojaus valstijas sujungsiančio „Dakota Access Pipeline“ statybą. Juo iš skalūnų naftos laukų Šiaurės Dakotoje į perdirbimo gamyklas Ilinojaus valstijoje per parą būtų perpumpuojama 0,47 mln. barelių naftos. 2016 m. JAV iš Kanados importavo apie 3,2 mln. barelių naftos per parą.

Dar padidins pasiūlą?

Didžioji dalis JAV išgaunamo juodojo aukso – vadinamoji lengvoji nafta. Iš jos gauti produktai daugiausia eksportuojami. Savo poreikiams patenkinti Amerika importuoja pigesnę „sunkiąją“ naftą. 2016 m. JAV įsiveždavo apie 7,8 mln. barelių naftos per parą, 41 proc. šio kiekio buvo perkama OPEC šalyse, pirmiausia Saudo Arabijoje ir Venesueloje. Dar apie 41 proc. naftos buvo importuojama iš Kanados, likusi dalis – iš kitų šalių. Tačiau, analitikų manymu, jei D.Trumpo planai sumažinti priklausomybę nuo OPEC bus įgyvendinami sėkmingai, Amerikai turėtų pavykti ir apskritai sumažinti naftos importą. Skatindama ir subsidijuodama naftos gavybą pačioje šalyje, plėsdama eksportą ir įvesdama didesnius muitus įvežamai naftai, D.Trumpo administracija gali prisidėti prie naftos pertekliaus pasaulinėje rinkoje didinimo. O tai, pasak analitikų, gali sukelti naujus jos kainų karus, priversti naftos karalystes imtis dempingo, kuris tiesiog pražūtingai atsilieptų nuo juodojo aukso gavybos labai priklausančioms šalims.