Kodėl per koronaviruso protrūkį kai kurie ima kaupti atsargas, o kiti tik pečiais gūžčioja, nesuprasdami šurmulio priežasties? Neužtikrintumo psichologija paaiškina, kas vyksta.
Susidūrus su atteities neužtikrintumu, gali atrodyti, kad įvykiai visai nepaklūsta mūsų kontrolei. Tai dažnai sukelia tokias neigiamas emocijas, kaip baimė ir pyktis – tokių emocijų stengiamės kuo greičiau atsikratyti.
Tačiau kalbant apie koronaviruso krizę, mūsų veiksmai, kuriais siekiame susigrąžinti kontrolę, prie viruso kontrolės prisideda menkiausiai. Tipiškas to pavyzdys – paniškas maisto kalnų ir valymo produktų pirkimas. Tai gali ne tik labiau pakenkti, nei padėti, – sukurti produktų stygių parduotuvėse, kaip kad vyksta su tualetiniu popieriumi, – bet ir nukreipia dėmesį nuo efektyvesnių žingsnių, kurių žmonės galėtų imtis.
Kita pervertinama juntamos kontrolės jausmą galinti suteikti priemonė – sveikų asmenų nešiojamos veido kaukės. Nuo infekcijos kaukės apsaugo tik idealiai prigludusios, o be to, jų dėvėjimas gali turėti ir nepageidaujamų pasekmių. Stengdamiesi pasitaisyti kaukes, jas dėvintys kaukes žmonės dažniau nei įprasta liečia veidą, kas padidina viruo šansus patekti į kūną kitu būdu, ne per pkvėpavimo takus, o pavyzdžiui, per akis. Be to, kaukės dėvėjimas gali suteikti žmonėms apgaulingą užtikrintumo, kad jie tikrai neužsikrės, jausmą. Šis perdėtas optimizmas gali paskatinti juos megzti socialinius kontaktus, kas didina jų užsikrėtimo tikimybę.
Visuomenės sveikatai tnkamesnis elgesys yra paprasti užkrato kontrolės veiksmai, tokie, kaip dažnas ir kruoštus rankų plovimas, bendrai gera higiena ir izoliavimasis, pajutus peršalimo simptomus. Deja, tokie efektyvūs veiksmai daug mažiau stiprina mūsų suvokiamą kontrolės jausmą.
Taip yra, nes kiekviena iš šių priemonių pačios savaime atrodo mažos, taigi ir emociškai mus veikia silpnai. Tuo tarpu, jei veiksmas ir nėra efektyvus, bet žmonės gali nerimauti, kad jo nesiėmė, ir todėl jį vis viena atlieka, ypač, jei mato, kad aplinkiniai daro tą patį.
Be to, yra jausmas, kad nors galime šiek tiek nuveikti, dažniau plaudamiesi rankas ir pagerindami bendrą higieną savo namuose, ligos plitimo minimizavimas priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir nuo kitų bendruomenės nariių veiksmų. Dėl šio socialinės atsakomybės pasiskirstymo, vieno žmogaus pastangas gali atrodyti kaip lašas jūroje, ir vėl priversti žmones jaustis nekontroliuojančiais aplinkos.
Tai ką daryti? Visuomenės sveikatos organizacijų žinučių, pateikiančių aiškius ir tinkamus nurodymus, skleidimas yra svarbus. Taip jų nepaskandins dezinformacija ir beprasmius veiksmus skatinančios žinutės. Efektyvus savalaikės ir susijusios su jų specifinėmis aplinkybėmis, aktualios informacijos pateikimas irgi gali padėti sumažinti trumpalaikę paniką.