Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Černobylis bunda? Giliai po griuvėsiais įsižiebė branduolinės reakcijos

Prabėgus 35-eriems metams nuo pačios baisiausios branduolinės avarijos žmonijos istorijoje, po Černobylio atominės elektrinės griuvėsiais esančioje rūsio patalpoje vėl pastebėtas branduolinio skilimo procesas.

Ukrainos mokslininkai iš Atominių elektrinių saugos problemų instituto neseniai aptiko neįprastai didelį skaičių neutronų, sklindančių iš nepasiekiamos patalpos Černobylio atominėje elektrinėje. Kaip praneša „Science Magazine“, mokslininkai mano, kad ten prasidėjo branduolių skilimo procesas.

„Tai lyg žarijos lauže“, – „Science“ sakė Neilas Hyattas, atominių medžiagų chemijos profesorius Šefildo universitete ir Jungtinės Karalystės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo komiteto narys. Kai 1986 m. balandžio 26 d. Černobylyje įvyko branduolinė katastrofa, didžioji ketvirtojo bloko reaktoriaus šerdies dalis dėl milžiniško karščio išsilydė, ir apie 170 tonų urano užpildė po reaktoriumi buvusias rūsio patalpas, kur jis galiausiai atvėso ir sukietėjo, lyg sustingusi lava.

Černobylis luošino žmonių likimus

Metams bėgant radiacijos lygis išliko gana stabilus, tiesa, buvo pastebėta, kad kaskart palijus įvyksta neuronų šuolis (tai įrodo, kad vyksta branduolio dalijimasis). Net ir virš reaktoriaus įrengus specialų sarkofagą, vanduo vis tiek patekdavo į šias problemines vietas. Vanduo skatina dalijimosi reakciją, nes jis sulėtina neutronus ir padidina jų galimybę susidurti su urano branduoliais, juos padalinant ir išlaisvinant dar daugiau neutronų. Virš elektrinės griuvėsių 2016 m. buvo įrengtas naujas sarkofagas, pastatytas taip, kad sustabdytų tolimesnį radiacijos nutekėjimą. Šis projektas buvo laikomas sėkmingu, iki kol instituto mokslininkai aptiko neįprastą radiaciją šalia patalpos 305/2, kur po avarijos nutekėjo daug branduolinio kuro. Vykstančios reakcijos priežastis dar nėra visiškai suprantama, ir tai verčia mokslininkus nerimauti.

Kaip praneša „Science“, instituto surinkti duomenys rodo, kad kurui džiūstant, neutronai į urano branduolį atsitrenkia ir jį suskaido daug lengviau, o ne sunkiau. Nepriklausomi mokslininkai, tokie kaip profesorius N. Hyattas, tvirtina, kad tokia galimybė yra, tačiau tai mažai tikėtina.

Dabar kyla klausimas, kaip šią problemą reiktų išspręsti. Vienas planas – panaudoti robotą, kuris sustingusioje radioaktyvioje medžiagoje išgręžtų skyles ir į jas įdėtų boro strypus, kurie efektyviai sumažina neutronų aktyvumą. Tačiau bijoti nereikia.

Nors šis naujas pastebėjimas parodė problemą, kurią valdžia ir mokslininkai dabar atidžiai seka, mažai tikėtina, kad ji sukels dar vieną nelaimę, kurios mastas prilygtų 1986 m. sprogimui. Tiesa, tai parodo, kad Černobylio katastrofos palikimas tęsis dar daug metų. Ukrainos valdžia kreipėsi į UNESCO dėl pasaulio paveldo statuso, siekdami, kad žmonija niekada nepamirštų šios nelaimės.


Rekomenduojami video