Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Čempiono vardas tvirtai prisiklijavo...

Danielius Žoštautas – motociklų sporto aistruolis, motociklininkas, sportininkas, įvairių varžybų nugalėtojas, čempionas. Jis startuoja su Kauno komanda „Kilobaitas Racing Team“, kurią sudaro įvairaus amžiaus sportininkai. Danieliui – 53-eji, o vienas iš kolegų už jį net dešimčia metų vyresnis. Šiame sporte amžius – ne riba, todėl komandos nariai sportinių motociklų nė neketina padėti į šalį. Kas tai: fanatizmas ar tiesiog gyvenimo būdas? Štai jo pasakojimas.

Su senu motociklu

Gimęs ir augęs kaime Alytaus rajone, anksti išbandžiau motociklą. Neturėjau galimybių rimtai užsiimti motociklų sportu, bet visada apie tai svajojau. Namų verandoje buvau prisikabinęs plakatų su mano favoritais. Svajonė atrodė tolima, tačiau kirbėjo mintis: „Gal kada nors...“ Po technikumo, bestudijuodamas Žemės ūkio akademijoje Kaune, Aleksote, atradau Respublikinį techninį jūrų klubą, kuriame gyvavo motokroso būrelis. Nuėjau ir mane priėmė. Tuomet man buvo 20 metų.

Tuometė technika – arba rusiška (Ižai), arba čekiška (ČZ). Treneris davė ratus, detales. Mūsų penketukas krapštėmės prie vieno motociklo, bandydami sudėti. Pusės bendraminčių neliko. Užsirekomendavau kaip perspektyviausias, tad treneris man patikėjo seną motociklą. Taip viskas ir prasidėjo. Šiek tiek vėliau treneris atidavė savąjį – jau patobulintą motociklą su gerais amortizatoriais ir kitais svarbiais niuansais. Pirmos man svarbios Dariaus ir Girėno varžybos – žiemos motokrosas – vyko Kačerginėje. Tais laikais nė vienas neturėjome normalios aprangos, važiuodavome su auliniais kerziniais batais, treningais, o apsauga ant kelių – plastmasiniai ledo ritulininkų kaušeliai... Pirmą sykį nesužibėjau, bet po metų jau skraidžiau čekišku motociklu „ČZ“.

[caption id="attachment_110735" align="alignnone" width="1024"]Lenktynininkas D.Žoštautas negalėtų gyventi be ekstremalaus sporto. Lenktynininkas D.Žoštautas negalėtų gyventi be ekstremalaus sporto.[/caption]

Penkerius metus, kol mokiausi, sportavau tame klube – dalyvavau daugelyje Lietuvos čempionatų. Baigęs mechanikos inžinerijos studijas, turėjau grįžti į kaimą, nes mokiausi su kolūkio stipendija. Laimė, kolūkiai kaip tik ėmė griūti, manęs nereikėjo, todėl tapau Simno žemės ūkio mokyklos dėstytoju. Iš Kauno klubo perėjau į Alytaus, gavau visai naują motociklą, kuriuo sėkmingai startavau Lietuvos čempionatuose. Šiuo penkerių metų laikotarpiu svarbiausia buvo tai, kad prie žemės ūkio mokyklos įsteigiau savo klubą. Pasidarėme neblogą trasą, subūrėme motociklų sporto aistruolius... Metai buvo tikrai prasmingi.

[caption id="attachment_110736" align="alignnone" width="1024"]Extreme Enduro varžybos, Lenkija, 2017 m. Pirma vieta iš 40 dalyvių veteranų klasėje (nuo 40 metų). Extreme Enduro varžybos, Lenkija, 2017 m. Pirma vieta iš 40 dalyvių veteranų klasėje (nuo 40 metų).[/caption]

Veteranas nuo 40

Ar šioje Gariūnų karjero trasoje vyksta motokroso varžybos? Ne, motokrosas – uždara nuo 1,5 iki 2 km ilgio trasa su įvairiais tramplinais, kuria važiuojama 15–30 min. Laimi greičiausiai įveikęs daugiausia ratų. Gariūnuose vyksta „Cross Country“ – varžybos raižyta vietove (pievomis, laukais, pamiške). Trasa daug ilgesnė (5–10 km), turi motokroso elementų, trukmė – 1–2 val. Tai ištvermės varžybos. Trečia šios sporto šakos disciplina, kurią praktikuoju – Enduro varžybos. Jos labai panašios į Dakarą, motociklų ralį. Tai labai brangus sportas: vien naujas motociklas kainuoja 8 500 eurų, o dar detalės, apranga, tepalai...

Enduro trasa – mažiausiai 50 km ratas. Motociklas turi būti registruotas, su žibintais, nes neretai bekele, mišku ar asfaltu važiuojama šalia kitų eismo dalyvių (eismas nestabdomas). Šiame rate svarbiausi greituminiai ruožai: stabteli, startuoji ir leki visu greičiu. Panašiai kaip ralyje esi vertinamas būtent už tų greituminių ruožų greitį. Enduro varžybos vyksta kelias dienas. Per dieną apvažiuoji kokius keturis ratus, kitą dieną vėl kartoji. Taip patikrini savo ir motociklo ištvermę. Šiandien „Cross Country“ varžybose laimėjau pirmą vietą Lietuvos čempionate, o prieš kelis metus – antrą vietą Europoje! Pagal savo amžių galiu startuoti veteranų klasėje nuo 50 metų, tačiau Baltijos šalyse, Lietuvoje mėgstu galynėtis su jaunesniais sportininkais nuo 40 metų (E 40 + klasė). Tai padeda neprarasti sportinės formos, o pergalės būna dar saldesnės.

[caption id="attachment_110738" align="alignnone" width="1024"]Baltijos šalių Enduro čempionatas, 2017 m. Pirma vieta senjorų klasėje (nuo 40 metų). Baltijos šalių Enduro čempionatas, 2017 m. Pirma vieta senjorų klasėje (nuo 40 metų).[/caption]

Nauja motyvacija

Čempiono vardas prie manęs tvirtai prisiklijavęs – buvo tik keletas sezonų, kai leidau laimėti kitiems... Metams bėgant vis sunkiau rasti motyvacijos, nes jau daug pasiekta. Puiki motyvacija – International Six Days Enduro (ISDE), t. y. kasmet 6 dienas vykstančios tarptautinės motociklų varžybos. Jose dalyvauja viso pasaulio stipriausi Enduro sportininkai bei šio sporto entuziastai. Mano svajonė – sudalyvauti su komanda. Planavome nuvykti į Italiją, tačiau šiandieninė situacija neleido. Šios kalnuose vykstančios varžybos reikalauja daug ištvermės: 5 dienas vyksta klasikinės Enduro varžybos, 6-tą dieną – motokrosas. Tai tikras iššūkis.

Važinėju ne vien Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių čempionate, kur susirenka pajėgiausi Latvijos, Estijos ir Suomijos sportininkai. Ten motosportas populiaresnis, todėl aukštesnio lygio. Ne kartą nugalėjau Baltijos šalyse. Dar esu startavęs Lenkijos čempionate ir gal vienintelis Lietuvoje tapau Lenkijos vicečempionu veteranų klasėje (nuo 40 metų). Esu daugkartinis Estijos ir Latvijos taurės nugalėtojas, vienintelis Lietuvoje startavau visuose Europos Enduro čempionato varžybose – Italijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Italijoje pasitiko visai kitas reljefas – kalnai, akmenys, tad pirma diena gerokai šokiravo. Pernai veteranų klasėje (nuo 38 metų) startavau FIM Enduro pasaulio taurės varžybose. Galiu pasigirti, kad šiose varžybose startavome su klubine komanda „Kilobaitas Racing Team“. Čekijoje laimėjome vienas varžybas, o metinėje įskaitoje tapę trečios vietos laimėtojais iš tarptautinės motociklų federacijos (FIM) gavome širdžiai brangius medalius.

[caption id="attachment_110734" align="alignnone" width="1024"]FIM Enduro pasaulio taurės varžybos, Čekija, 2019 m. Pirmi klubinių komandų įskaitoje. Iš kairės: D.Petrikas, A.Mitkevičius, D.Žoštautas. FIM Enduro pasaulio taurės varžybos, Čekija, 2019 m. Pirmi klubinių komandų įskaitoje. Iš kairės: D.Petrikas, A.Mitkevičius, D.Žoštautas.[/caption]

Brangus sportas

Prizams niekas pinigų nemėto – čempionai gauna taurę, dar kokių nors tepalų motociklui... Koks turi būti darbas, kad atsipirktų šis brangus sportas? Pradinė investicija išties didelė, todėl sukandi dantis, perki motociklą ir vėl stengiesi užsidirbti. Turiu savo šeimos verslą. Jam daugiau dėmesio skiriu žiemą, kai varžybų mažiau. Dėl šeimos žiemą lieku namuose, nes nenoriu būti visiškas egoistas: šeima norėtų kartu pakeliauti, o aš vis į varžybas... Taigi, žiemą mielai leidžiu su šeima. Užauginome dukrą, jai 21-eri. Ji nėra linkusi į motociklų sportą, studijuoja Anglijoje. Iš šeimos gal tik mamos brolis mėgo važinėtis motociklu, tiesa, nesportavo, tiesiog greitai lakstė. Pasak mamos, atsigimiau į dėdę. Mama visada jaudinosi, nes matė, koks pavojingas sportas. Iš tiesų turėjau ne vieną traumą, kaip gi be jų.

Rekomenduojami video