Jei Didžiojoje Britanijoje būtų įvestas vadinamasis Robino Hudo mokestis, valstybės biudžetui tai atneštų apie penkis milijardus svarų per metus. Toks mokestis – tik dalis leiboristų finansinės politikos, į kurią įeina ir atidesnis tarptautinių korporacijų mokesčių tikrinimas – tiek „Google“, „Amazon“, tiek kitos kompanijos vengia mokėti mokesčius, įkurdamos būstines šalyse su palankia mokesčių politika, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Didžiosios Britanijos verslo naujienas.

Siekia įvesti Robino Hudo mokestį

Prieš kitą savaitę vyksiančius parlamento rinkimus opozicijoje esanti centro kairiųjų leiboristų partija pažadėjo įvesti vadinamąjį Robino Hudo mokestį Didžiosios Britanijos finansiniam sektoriui. Anot politikų, toks mokestis turėtų atnešti valstybės biudžetui apie penkis milijardus svarų per metus. Papildomas mokestis – tik dalis platesnės leiboristų finansinės politikos.

Jeremy Corbyno vadovaujami leiboristai taip pat žada nebendradarbiauti su kompanijomis, kurių vadovai uždirba dešimtis kartų daugiau nei kiti įmonės darbuotojai. Jei kompanijos atsisakytų mažinti atlyginimų nelygybę, jos rizikuotų prarasti milijoninius valstybinius kontraktus. Valdančiąją daugumą turintys konservatoriai kritikuoja leiboristų pažadus ir teigia, kad bankai ir finansinės institucijos perkels būstines į kitus Europos miestus.

Anot kritikų, bankai nėra suinteresuoti dirbti valstybėse, kurios neturi prieigos prie eurozonos ir baudžia juos didžiuliais mokesčiais. Leiboristai atmeta kritiką ir teigia, kad bankai buvo išpirkti po 2008 m. finansinės krizės, tačiau nepakeitė savo veiklos standartų. Bankininkai ir toliau gauna didžiulius atlyginimus – po finansinės krizės jie išsimokėjo daugiau nei 100 mlrd. svarų premijų. Leiboristai taip pat žada atidžiau tikrinti tarptautinių korporacijų, tarp kurių „Amazon“ ir „Google“, sumokamus mokesčius. Šios ir kitos kompanijos vengia mokėti mokesčius įkurdamos būstines šalyse su palankia mokesčių politika.

Galės prašyti reguliaraus darbo

Didžiosios Britanijos vyriausybės paskirta darbo komisija nutarė, kad pagal nulinių valandų kontraktus dirbantys žmonės turi teisę prašytis reguliaraus darbo. Komisijos nariai teigė, kad nulinių valandų sutartys išnaudoja darbuotojus nesuteikdamos jiems pakankamai socialinių garantijų. Šie kontraktai Jungtinėje Karalystėje išplito po 2008 m. finansinės krizės. Šiuo metu pagal tokias sutartis dirba beveik milijonas žmonių. Prieš krizę tokių darbuotojų buvo vos 140 tūkst.

Nulinių valandų kontraktus pasirašę žmonės tampa priklausomi nuo darbdavių įgeidžių, kurie nėra įsipareigoję jiems suteikti net minimalių darbo valandų. Anot ekspertų, tokie darbo santykiai sukelia stresą žmonėms, mažina jų darbo užmokestį ir apriboja socialines garantijas. Darbdavys gali nemokėti darbuotojams nedarbingumo išmokų, o moterims mokamos itin mažos motinystės pašalpos.

Politikai taip pat žada atidžiau pažvelgti į žmonių, vykdančių individualią veiklą, teises. Politikai teigia, kad kompanijos piktnaudžiauja laisvai samdomais darbuotojais, nes joms nereikia už juos mokėti socialinių ir sveikatos draudimo įmokų. Tarptautinės įmonės, tarp kurių ir Lietuvoje veiklą vykdanti pavežimo paslaugas teikianti įmonė UBER, ima procentą nuo darbuotojų pajamų, taip perkeldami mokestinę naštą jiems.

Didžiosios Britanijos automobilių gamintojams – sunkūs metai

Birželį sulėtėjo Didžiosios Britanijos automobilių gamybos mastai, praėjusį mėnesį taip pat parduota penktadaliu mažiau naujų transporto priemonių nei praėjusiais metais. Automobilių gamintojų asociacijos teigimu, naujų transporto priemonių pagaminta mažiau dėl didelio šventinių dienų skaičiaus. Tačiau ekspertai teigia, kad gamintojai lėtina produkciją dėl sumažėjusios paklausos.

Vyriausybė sumažino subsidijas hibridiniams automobiliams. Prie bendros automobilių kainos augimo taip pat prisidėjo infliacija. Ateinantys keli metai bus sunkūs Didžiosios Britanijos automobilių gamintojams. Jei šalis, stodama iš Europos Sąjungos, pasitrauks iš bendros ekonominės zonos, nauji automobiliai vidutiniškai pabrangs beveik 3 tūkst. eurų. Dauguma automobilių gamyboje naudojamų dalių į šalį atkeliauja iš ES šalių.

Automobilių gamintojų atstovai sako, kad, norint išlaikyti gaminimo mastus, vyriausybė turi užtikrinti prieigą prie bendros Europos rinkos. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje automobilius gamina Japonų „Nissan“, indams priklausanti „Jaguar Land Rover“ ir vokiečių „Mini“ kompanijos.

Reuters/Scanpix nuotr.

Dėl skrydžių trukdžių išmokės daugiau nei 150 mln.

Didžiausia Jungtinės Karalystės oro linijų bendrovė „British Airways“ turės sumokėti keleiviams daugiau nei 150 mln. eurų kompensacijų dėl kelias dienas trukusių skrydžių trikdžių. Po praėjusį savaitgalį atsiradusių kompiuterinių tinklų gedimo, avialinijos atšaukė arba atidėjo daugiau nei tūkstantį skrydžių.

Pagal ES taisykles, avialinijos privalo išmokėti kompensacijas žmonėms, kurių kelionės buvo atidėtos ilgam laikui. Maksimali kompensacijos suma – 600 eurų. Daugiau pinigų gali tikėtis keliones per agentūras pirkę žmonės.

Savarankiškai keliaujantys „British Airways“ klientai negaus kompensacijų už viešbučius ar automobilių nuomą, tačiau gali prašyti pinigų už visas su skrydžių laukimu ar prarastu bagažu susijusias išlaidas. Avialinijų atstovai teigia, kad kompiuterinių sistemų darbą sutrikdė neplanuotas elektros energijos perteklius.

Išlaidos maistui vis auga

Didžiojoje Britanijoje klesti mažų kainų prekybos centrai. Per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugo mažmenininkų „Aldi“ ir „Lidl“ apyvartos. Palyginus su praėjusiais metais, šių prekybos tinklų pardavimai išaugo 20 proc. Jungtinės Karalystės gyventojai ėmė ieškoti pigesnių produktų dėl didelės maisto produktų kainų infliacijos ir lėtai augančių atlyginimų.

Pirkėjai taip pat linkę pirkti prekybos centrų gaminius, užuot mokėję už aukštesnės kokybės vardinius, tačiau brangesnius, produktus. Dėl infliacijos šalyje, vidutinė šeima maistui išleido 30 eurų daugiau nei praėjusiais metais. Jei infliacija nemažės, ši suma metų pabaigoje viršys 135 eurų ribą.

Paulius Kaliačius