Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Britai sprendžia, Europa laukia

Rytoj Didžiosios Britanijos piliečiai pareikš savo valią dėl tolesnės savo šalies narystės ES. Apie šio referendumo priežastis, galimas pasekmes, poveikį lietuviams imigrantams kalbamės su politiku, filosofu Mantu Adomėnu.

Įsidarbinti būtų sunkiau

Daugeliui žmonių Lietuvoje šis referendumas rūpi dėl asmeninio suinteresuotumo, nes jų vaikai ar anūkai ne vienus gyvena ir dirba šioje šalyje. Baiminamasi, kad, britams atsiskyrus, jiems gali kilti įvairių sunkumų. Kas tada lauktų Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių?

Galimos pasekmės iš tiesų nėra iki galo išnagrinėtos. Viena vertus, išėjimo šalininkai vengia apie jas išsamiau kalbėti, kad nenugąsdintų žmonių, kurie susiję su imigrantų iš kitų ES šalių darbu, gauna naudos iš imigrantų. Kita vertus, priešininkai nenori rodyti, kad rengiamasi tokiam scenarijui.

Be abejo, pasekmės būtų labai aiškios ir ryškios: dabar Didžiojoje Britanijoje dirbantys lietuviai traktuojami kaip ir visi ES piliečiai, jie turi tokias pačias teises, kaip ir britų darbuotojai ar studentai. Kai studijavau doktorantūrą Kembridžo universitete, man mokesčiai už studijas buvo 2,5 karto didesni už atitinkamus britų studentų mokesčius. Visa laimė, kad turėjau valstybinę stipendiją, kuri padengė tokias išlaidas.

Išstojimo iš ES atveju daug lietuvių studentų staiga pamatytų, kad jie už studijas moka tiek pat, kiek ir atvykusieji studijuoti iš ne ES šalių. Skirtumai iš tiesų gana dideli. Tas pats atsitiktų su darbo jėga. Jei staiga laisvas darbo jėgos judėjimas būtų suvaržytas ir teisinė padėtis taptų tokia pati, kaip ir ne ES šalių darbuotojų, be abejo, rasti darbo ir jį išlaikyti būtų daug sudėtingiau.

Tai būtų smūgis lietuvių bendruomenei. Atsirastų daugybė neišspręstų teisinių klausimų, kurie dabar sprendžiami įprastine tvarka, nes mes turime tą patį statusą, kaip ir Jungtinės Karalystės piliečiai. Suprantame, kad tai kartu yra ir našta šiai šaliai, nes nacionalistiškiau nusiteikę britai norėtų mokėti tik už savo valstybės piliečius, o ne visus atvažiuojančius žmones. Bet mūsų išeiviams, be abejo, tai būtų ir finansinis, ir socialinis smūgis, kuris, ko gero, ne vieną žmogų paskatintų krautis lagaminus ir dairytis atgalios.

Bet turbūt neverta baimintis, kad kitą rytą po referendumo rezultatų, jei jie patvirtintų išstojimo šalininkų pergalę, paskelbimo lietuviai taps užsieniečiais, kuriems anksčiau ar vėliau teks palikti šalį?

Ne, ne. Anaiptol. Išėjimas iš ES būtų nevienadienis procesas. Jei būtų nuspręsta išstoti iš ES, lauks dar ilgas laikotarpis, kurio metu turės būti sureguliuoti visi teisiniai aspektai. Bus naujos derybos, nes per tą laiką yra susikūrę daugybė ryšių su ES, labai daug teisės normų, kurias reikės ir britų teisėje įtvirtinti. Dar lauktų ne vienų metų pereinamasis laikotarpis, bet tikrai nebus taip, kad kitą naktį, tarsi svetimai jėgai užėmus šalį, Lietuvos piliečiai staiga pasijus esantys nepageidaujami asmenys.

Pažadėjo ir padarė

Britų referendumas dėl šalies narystės ES tapo visos Europos problema. Balsavimo išvakarėse įtampa vis didėjo. Kam apskritai prireikė tokio referendumo?

Referendumas dėl narystės ES buvo įtrauktas į dabartinio šalies premjero Davido Camerono 2010 m. ir 2015 m. nacionalinių rinkimų programas. Tai buvo aiškus pažadas, kurį jis davė siekdamas patikinti konservatyviąją britų visuomenės dalį, kad jos lūkesčiai ir nuogąstavimai neliks neišgirsti, kad ji pasitikėtų juo.

Laimėjęs rinkimus, D.Cameronas ėmėsi jį vykdyti. Jis parinko konkrečią referendumo datą, pradėjo agituoti už Didžiosios Britanijos pasilikimą ES, jei pavyks susiderėti dėl išskirtinių narystės sąlygų. Nepaisant to, kad tų išskirtinių sąlygų ir išlygų D.Cameronui iki galo išsiderėti taip ir nepavyko, jis vis tiek labai aiškiai agituoja balsuoti už pasilikimą. Dėl to Konservatorių partija stipriai pasidalijusi, vos negresia skilimas. Nemažai jos narių pasisako už pasitraukimą iš ES.

Kuo labiausiai nepatenkinti britai? Juk Didžioji Britanija ES iki šiol naudojosi tam tikromis išimtinėmis teisėmis, atsisakė įsivesti eurą, išsiderėjo didesnę finansinę naudą užtikrinančių teisių ir pan. Kas jiems labiausiai nepriimtina Briuselio vykdomoje politikoje?

Jungtinės Karalystės santykis su Europa ir su Europos vienijimosi idėja sudėtingas nuo seno, dar nuo to laiko, kai Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle’is pasipriešino britų narystei Europos ekonominėje bendrijoje. 1975-aisiais Didžioji Britanija abejojo, ar stoti į tuomet besiformuojančius ES junginius.

Tai iš tikrųjų yra istoriškai nulemtas dalykas, britai kur kas artimesnę bendrystę jaučia su kitomis anglakalbėmis šalimis – JAV, Kanada, Australija, Naująja Zelandija. Didžiosios Britanijos politinė ir teisinė tradicija yra artimesnė toms šalims, o ne kontinentinei Europai. Konkretus nepasitenkinimas, pavyzdžiui, susijęs su nacionalinio suverenumo praradimu: britams ypač nepatinka tai, kad jie yra saistomi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Nacionalinis savarankiškumas šiuo požiūriu lieka smarkiai suvaržytas.

Kitame skalės gale – būtinybė paklusti ES imigracijos politikai. Imigracija suvokiama kaip grėsmę britų tapatybei keliantis dalykas. Nepasitenkinimą ir karštų ginčų taip pat kelia bendroji ES žemės ūkio politika. Yra daugybė nepasitenkinimo priežasčių, o vienas iš strateginių dalykų – britai labai aiškiai pasisako prieš tolesnį ES integracijos gilinimą. Jau net dabar pasiektas integracijos lygis, jų manymu, yra pernelyg didelis, esą reikėtų grįžti prie tautinių valstybių sąjungos idėjos, o ne gilinti vadinamąjį Jungtinių Europos Valstybių projektą.

Šis klausimas buvo keliamas D.Camerono derybose su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, bet aiškaus atsakymo, kad integracija nebus toliau didinama ir britai nebus toliau traukiami į ją, nebuvo gauta. Tai vienas iš argumentų, kurį dabar naudoja išėjimo iš ES šalininkai. Jiems vadovauja Borisas Johnsonas, bene ryškiausias konkurentas D.Cameronui pačių Konservatorių partijos gretose.

Skirtingų kartų nuomonės

Kokie argumentai jums iš šalies atrodo labiausiai lemsiantys vieną ar kitą referendumo dalyvių sprendimą?

Stipriai nerimaujama ir dėl galimo išstojimo iš ES poveikio šalies ekonomikai, ilgo derėjimosi dėl naujų prekybos sutarčių su ES. Įtakingi šalies pramonininkai ir bankininkai skelbia prognozes apie ekonomikos smukimą, darbo vietų praradimą. Paskelbti vieno tyrimo rezultatai rodo, kad per artimiausią laikotarpį dėl ekonomikos būklės blogėjimo būtų prarasta apie 800 tūkst. darbo vietų.

JAV nedviprasmiškai pasakė, kad dėl jos ir Didžiosios Britanijos laisvosios prekybos sutarties turėtų būti deramasi atskirai, o jau gerokai įsivažiavęs derybų su ES procesas vyktų toliau. Tai reiškia, kad iš ES išstoję britai atsistotų eilės gale. Svarbių argumentų iškėlė ir akademinė bendruomenė, kuriai dalyvauti Europos mokslo erdvės projektuose yra nepaprastai svarbu.

Kitaip tariant, visas ekonominis, socialinis elitas iš tiesų pasisako už tolesnę narystę, už tai, kad būtų deramasi toliau neatsisakant reikalavimo siekti britams geresnių narystės sąlygų. O prieš narystę yra labiau nusiteikusi vyresnioji karta. Amžiaus skirtis labai aiški.

Jaunimas, kuris balsuoja rečiau, labai ryžtingai (75 proc.) pasisako už pasilikimą ES, o beveik du trečdaliai vyresniosios kartos atstovų nusiteikę prieš narystę. Tad šiuo požiūriu čia yra kartų konfliktas. Aiškiai matyti, kad iš ES pasitraukusios Britanijos idėja demografiniu požiūriu yra labiau nueinančios kartos idėja. Dar po 10 metų išstojimo šalininkai referendume neturėtų jokių šansų.

Žvelgiant iš šalies, iš Lietuvos, akivaizdu, kad britų pasitraukimas paliktų ES smarkiai susilpnėjusią tiek užsienio politikos, tiek kariniu požiūriu. Vis dėlto Didžioji Britanija, kaip didžiausia karinė galia ES, yra nepaprastai svarbus komponentas, kai kalbame apie Europos pastangas priešintis agresyviems Rusijos veiksmams ir dėl terorizmo kylančias grėsmes.

Toks išėjimas, be abejo, paliktų ES smarkiai susilpnintą, ir žemynui tai būtų didžiulis geopolitinis smūgis. Pagrindinis konfliktas Europoje dabar yra ne tarp Briuselio ir Londono, bet tarp laisvojo pasaulio sostinių ir Maskvos bei tokių teroristinių organizacijų, kaip „Islamo valstybė“. Tai labai stiprus argumentas už tai, kad bendrame Europos projekte britai turi dalyvauti dėl tų pačių idealų, kurie padėjo laimėti Šaltąjį karą.

Faktai

Kas gali balsuoti britų referendume? Didžiosios Britanijos ir šalyje nuolat gyvenantys Tautų Sandraugos, anksčiau vadintos Britų Sandrauga, jungiančios 53 šalis, piliečiai. Jie turi būti vyresni nei 18 metų. ES šalių piliečiai balsuoti šiame referendume negali, išskyrus nuolat šalyje gyvenančius Airijos, Maltos ir Kipro piliečius.

Balsavimo teise gali pasinaudoti ir Lietuvoje bei kitose šalyse gyvenantys britai, kurie pastaruosius 15 metų buvo Jungtinės Karalystės rinkėjų sąraše.

Ar kuri nors šalis jau buvo išstojusi iš ES? Ne. Tačiau Grenlandija, ES valstybei Danijai priklausanti sala, 1979 m. gavusi autonomiją, 1982 m. surengė referendumą dėl narystės ES. Grenlandija su Danija ES nare tapo 1973 m. Referendumo metu 52 proc. rinkėjų pritarė pasitraukimui iš ES, 46 proc. tam prieštaravo. 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija išstojo iš ES.

Rekomenduojami video