Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Brexito“ pasekmės: ar dėl Gibraltaro Britanija imsis karinių veiksmų

Kai Didžioji Britanija aktyvavo 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, daugelis kalbėjo, kaip gyvenimas, išstojus iš Europos Sąjungos, pasikeis Anglijoje, Škotijoje, Velse ar Šiaurės Airijoje, o Jungtinei Karalystei priklausantis Gibraltaras liko nuošalyje. Tačiau pirmą balandžio savaitgalį britų konservatorių politikai pareiškė, kad, jei reikėtų, Britanija imtųsi karinių veiksmų siekdama išsaugoti anklavo suverenitetą, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“.

Situacija Gibraltare prilyginama Folklandų karui

„Jei ES planas buvo išprovokuoti Britaniją, tuomet jai pasisekė“, – rašo Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“. Briuselis pabrėžė Ispanijos pozicijos svarbą „Brexito“ derybose dėl ne vieną šimtmetį tebesitęsiančių teritorinių ginčų Gibraltaro klausimu. Londonas į tai sureagavo aršiai, net iškėlė galimą karinį ginčo sprendimą.

ES išleistose „Brexito“ derybų gairėse pabrėžiama, kad tarp ES ir Britanijos susitarimai negali būti taikomi Gibraltarui, jei tam nepritars Ispanija. Pavyzdžiui, jei būtų priimtas prekybos susitarimas tarp ES ir Britanijos, Ispanija galėtų blokuoti sprendimą ir netaikyti jo Gibraltarui. Europos Komisija pabrėžia, kad bet kokiam susitarimui turės pritarti visos Bendrijos šalys, tad Ispanija bet kokiu atveju turėtų veto teisę.

Michaelas Howardas, ėjęs Konservatorių partijos vadovo pareigas, situaciją Gibraltare prilygino Folklandų karui, kai prieš 35 metus Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher per pusę pasaulio pasiuntė Britanijos laivus, kad, pasak politiko, apgintų nedidelės grupės britų nepriklausomybę nuo kitos ispanakalbės šalies. M. Howardas „Sky News“ sakė esantis tikras, kad dabartinė premjerė, gindama Gibraltaro žmonių laisvę, pasielgtų lygiai taip pat.

Vis dėlto Theresos May atstovas spaudai ramino žiniasklaidą, kad premjerė neketina dislokuoti dalinių Gibraltare, o pati ministrė pirmininkė, paklausta apie galimus karinius veiksmus, tik nusijuokė ir patvirtino, kad Britanija derėsis ir tarsis su visomis ES šalimis, įskaitant Ispaniją.

Žiniasklaidoje pranešama, kad Th. May susisiekė su Gibraltaro lyderiu Fabianu Picardu, ir patvirtinto, kad Jungtinė Karalystė palaikys Gibraltarą, jo žmones ir teritorijos ekonomiką bei niekada nepriims susitarimų, pakeisiančių Gibraltaro suvereniteto statusą. Pats F. Picardas jau lankėsi Londone, kur susitiko su britų pareigūnais ir ragino siekti, kad ES derybų gairėse sąlygos dėl Gibraltaro būtų pakeistos ir Ispanija neturėtų išskirtinės teisės pritarti arba ne klausimams, susijusiems su Gibraltaru.

ES žada palaikyti savo Bendrijos narę

Tačiau ES diplomatai britų dienraščiui „The Guardian“ atmetė idėją, kad ES nusileis dėl Gibraltaro, ir leido suprasti, jog Ispanija įdėjo daug pastangų, kad gautų kitų 26 Bendrijos narių palaikymą.

Vienas ES diplomatas „The Guardian“ sakė: „Ši problema neatsirado vakar. Visi apie ją puikiai žinome, esame išklausę abi puses, tačiau šį kartą palaikysime savo Bendrijos narę. Nemanau, kad kuri nors iš šalių narių pasielgs kitaip.“

Taigi, atrodo, ginčai dėl šalia pietinės Ispanijos besiglaudžiančio Gibraltaro bent iki balandžio pabaigoje vyksiančio ES Viršūnių susitikimo, kur bus priimtos oficialios „Brexito“ derybų gairės, toli gražu nėra baigti.

Diplomatiniai nesutarimai dėl Gibraltaro tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį ir abi puses savo argumentams ir teisumui pagrįsti cituoja Jungtinių Tautų ir tarptautinės teisės nuostatas. Gibraltaras priklausė Ispanijai nuo XV a., kol 1704 m. jį užkariavo jungtinės anglų ir olandų pajėgos, o 1713 m. Gibraltaras oficialiai prijungtas prie Didžiosios Britanijos. Ispanija tvirtina, kad Gibraltaras turėtų būti grąžintas jai, nes britai okupavo Ispanijos teritoriją, o Britanija remiasi Utrechto sutartimi, pagal kurią po užkariavimo Ispanija perleido Gibraltarą Jungtinei Karalystei.

Itin svarbus strategiškai

Gibraltare gyvena 32 tūkst. Britanijos piliečių, 2002 m. referendume 99 proc. gibraltariečių atmetė bendrą suvereniteto idėją su Ispanija ir taip išreiškė visišką priklausomybę Didžiajai Britanijai. Tačiau 96 proc. Gibraltaro gyventojų balsavo už pasilikimą ES, ir tai neabejotinai padrąsino Ispaniją laikytis griežtų „Brexito“ derybų principų dėl Gibraltaro.

Nors Gibraltaras itin maža teritorija, jis svarbus strategiškai, nes yra vos 20 km nutolęs nuo šiaurinių Afrikos krantų. Britanija ten įkūrė karinę bazę, įskaitant jūrų ir oro pajėgas. Britanijos laivynas Gibraltare buvo ypač svarbus Antrojo pasaulinio karo metais.

Gibraltaras – taip pat svarbi vieta komerciniams laivams, naftai transportuoti. Ispanija kaltina Gibraltarą tampant mokesčių rojumi, leidžiančiu kompanijoms ir turtingiems asmenims išvengti didelių mokesčių. Žvejybos teisės yra kitas nesutarimų objektas. Nors Gibraltaras, kaip ir Britanija, iki šiol priklausė ES, bet jis nepriklausė Muitų sąjungai. Todėl Gibraltaras buvo laisvas nustatyti savo tarifus importuojamoms prekėms.

Ispanija taip pat kaltina Gibraltarą pažeidžiant sienų susitarimą ir sekinant jai priklausančius išteklius.

Kai kurie ekspertai sukritikavo Britanijos vyriausybę, kad ši nepaminėjo Gibraltaro savo daugiau nei 2 tūkst. žodžių laiške, kuriuo aktyvuojamas 50-asis Lisabonos sutarties straipsnis. Žiniasklaida skelbia, kad Th. May vyriausybė vis dėlto svarstė įtraukti Gibraltarą į 50-ojo straipsnio laišką, skirtą „Brexito“ deryboms pradėti, bet vėliau šios idėjos atsisakė, siekdama parodyti, kad Gibraltaro suvereniteto klausimas nėra diskusijų objektas.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Rekomenduojami video