Keturiasdešimt minučių. Maždaug tiek sekmadienį truko Europos Sąjungos lyderių susitikimas, kuriame buvo patvirtintas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos dokumentas. Arba tai, kas vadinama „skyrybų sutartimi“.

Žinoma, tai – tik simbolika. Tikrosios derybos buvo komplikuotos bei užsitęsė praktiškai dvejus metus. Europos Sąjunga jų metu buvo vieninga – nei viena iš 27 valstybių narių, pamirštant kelias smulkias išimtis, nekaišiojo pagalių į ratus. Jungtinė Karalystė tebėra susiskaldžiusi – vyriausybė palaiko susitarimą, tačiau parlamente šimtai jo narių stojasi piestu. Ir grasina, kad po poros savaičių lemtingame balsavime jį palaidos.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May jiems atkerta, kad geresnio susitarimo pasiekti neįmanoma. Europos Sąjungos lyderiai taip pat primygtinai teigia, kad sugrįžimo prie derybų stalo tikėtis neverta; arba bus priimta tai, kas yra dabar, arba išstojimas kitų metų kovo pabaigoje įvyks apskritai dėl nieko nesusitarus.

Tad kokie galimi scenarijai? Jų – bent penketas.

Pirma, britų parlamentas gali pritarti esamam susitarimui. To norėtų ir Jungtinės Karalystės vyriausybė, ir Europos Sąjunga, mat tokiu būdu „skyrybų“ procesas praktiškai baigtųsi. Tiesa, jam pritarti dar turėtų ir Europos Parlamentas, tačiau ten didelių trikdžių nelaukiama. Visgi tikimybė, kad britų parlamentarai pasisakys „už“, šiandien atrodo gana sunkiai tikėtina. Skaičiuojama, kad susitarimui nepritaria ne tik opozicinė Leiboristų partija, bet ir nemaža dalis premjerės Th. May bendražygių konservatorių. Per likusį laiką vyriausybės vadovei gali tekti perkalbėti apie pusšimtį politikų, antraip balsų nepakaks.

Antrasis scenarijus, jei britų parlamentas atmeta susitarimą, vestų prie naujų derybų. Kitaip tariant, vyriausybė būtų įpareigota persiderėti su Europos Sąjunga dėl kai kurių „skyrybų“ aspektų. Kaip jau minėta, Europos lyderiai tikina neketinantys to daryti, bet kitos išeities gali nebūti. Abi puses spaus laikas – kadangi britų narystė baigsis kovo pabaigoje, susėsti prie stalo, pasiekti naują susitarimą ir jį vėl patvirtinti teliks kelios savaitės.

Trečiasis scenarijus – išstojimas be jokio susitarimo. Britų vyriausybė padarė viską, ką galėjo; jei parlamento tai neįtikins, laiko revoliuciniams pokyčiams tiesiog bus per mažai. Nors gali būti dedamos pastangos kažką pakeisti, praktiškai tai gali reikšti, jog britai trinktelės durimis be jokių ateities bendradarbiavimo gairių. Tai būtų košmaras abiem pusėms – ne tik dėl ekonominių nuostolių, kurie kiltų atsiradus prekybiniams barjerams, bet ir dėl paradoksalių praktinių problemų. Pavyzdžiui, rimtai svarstoma, jog britų lėktuvai nebegalėtų leistis Europos šalių oro uostuose, nes „skyrybų“ susitarimas aptaria ir įvairius skrydžių reguliavimo aspektus. Be to, britų parduotuvės jau kaupia maisto atsargas – baiminasi, jog sutriks importas iš Europos Sąjungos, sudarantis apie 50 proc. šalies suvartojamo maisto. Kaip jau ir minėta, tai kainuotų. Ir kainuotų brangiai.

Ketvirtas scenarijus – išankstiniai rinkimai. Jei parlamentas taria „ne“, susvyruotų ir Th. May pozicijos premjerės poste. Konservatorių partija gali pareikalauti jos atsistatydinimo, o naujas lyderis turėtų impulsą bent jau pamėginti perkalbėti kolegas Europoje. Žengiant šiuo keliu, nuolatos būtų svarstoma ir apie pirminius parlamento rinkimus, tačiau konservatoriai to vargiai norėtų, mat rizikuotų juose pralošti bei apskritai atsidurti opozicijoje.

Penktasis scenarijus – labiausiai intriguojantis. Jei vyriausybė neįtikins parlamento, politinės batalijos gali persikelti į gatvę. Kitaip tariant, gali būti skelbiamas antrasis referendumas. Kol kas vyriausybė teigia to nenorinti, tačiau pasirinkimų bus mažai. Referendumą teoriškai būtų įmanoma suspėt surengti dar iki kovo pabaigos. Tik dilema – ko būtų klausiama piliečių? Likti ar išstoti iš Bendrijos jau buvo atsiklausta prieš dvejus metus. Tad šiuo atveju, matyt, pasirinkimų variantų galėtų būti net trys. Pirmasis – pritarti vyriausybės susiderėtam „skyrybų“ planui. Antrasis – atmesti „skyrybų“ susitarimą ir išstoti be nieko. Trečiasis – likti Europos Sąjungoje. Tiesa, teisininkai dar turės atsakyti, ar britai gali patys vieni tiesiog imti ir atšaukti savo išstojimą bei likti Bendrijoje.

Nors chaoso daug, abi pusės tikisi, kad bent jau vienas dalykas liks nepajudinamas. Tai – Europos Sąjungos, įskaitant ir lietuvių, piliečių teisės Jungtinėje Karalystėje ir analogiškos britų teisės kitose Bendrijos šalyse. Net jei Jungtinė Karalystė išstotų dėl nieko nesusitarusi, tikėtina, kad dėl piliečių teisių apsaugos būtų pasirašytas atskiras dokumentas, mat tai – kertinis abiejų pusių interesas. Telieka viltis, jog sveikas protas bent jau šiuo klausimu pranoks politines rietenas.

Komentaro, kuris skambėjo per LRT RADIJĄ, autorius yra Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.