Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Belgijoje užsieniečiai lietuviškai mokosi dėl draugių lietuvių

Brigita Ražanskaitė jau beveik dvejus metus gyvena Briuselyje ir užsieniečius moko lietuvių kalbos. Prieš tai gyvenusi Londone ir Prahoje, į Belgiją ji atsikraustė paskui mylimąjį. Nors Brigitos specialybė − psichologija, tačiau ji labai nudžiugo gavusi pasiūlymą mokyti lietuvių kalbos ir taip prisidėti prie mūsų kalbos bei kultūros skleidimo.

Dauguma jos mokinių − jau suaugę žmonės. Vieniems sekasi greičiau išmokti lietuviškai, kitiems − ne visai. Lietuvių kalba tikrai nėra lengva.

„Sunkiausia paaiškinti linksnius, nes tai užima daug laiko ir praktikos. Studentai dažniausiai išsigąsta, kad lietuvių kalboje yra tiek linksnių bei išimčių“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė Brigita.

Brigita Ražanskaitė Lietuvos atstovybėje Briuselyje, kur vyksta lietuvių kalbos pamokos, nuotr. iš asm. albumo

Brigita Ražanskaitė Lietuvos atstovybėje Briuselyje, kur vyksta lietuvių kalbos pamokos, nuotr. iš asm. albumo

– Kiek grupių, užsiėmimų, žmonių šiuo metu (iki karantino) mokosi lietuvių kalbos Lietuvos ambasadoje Briuselyje? Kokio maždaug amžiaus, specialybių, tautybių yra studentai, kurie nori išmokti lietuviškai?

– Mokau tris grupes − A1, A2 bei B1. Iš viso prieš karantiną buvo 16 mokinių, visi suaugę ir tik vyrai (motyvacija − visi draugauja ar yra vedę lietuves, turėjau tik vieną mokinį, kuris nebuvo su lietuve).

Mokinių amžius − tarp 25-60 metų. Jie yra įvairių tautybių − belgai, britai, prancūzai, italai, lenkai, portugalai. Specialybės irgi įvairios − vieni dirba Europos Komisijoje, kiti − Europos Parlamente, yra advokatų, dėstytojų, studentų, bankininkų ar lobistų.

– Teisingai supratau, kad dauguma mokosi lietuvių kalbos dėl šeiminių aplinkybių?

– Taip. Kaip minėjau, pagrindinė motyvacija yra šeima. Mokosi tiek dėl antrųjų pusių, tiek dėl vaikų bei partnerių giminių.

– Ką sunkiausia užsieniečiams sekasi suprasti, suvokti ir kartu išmokti lietuvių kalboje?

– Be abejo linksniavimas.

– Kokių tautybių atstovams tai sekasi lengviau?

– Geriau sekasi vokiečių bei rusų kalbas mokantiems mokiniams.

– Per kiek laiko iki tol nė žodžio nemokėjęs asmuo pradeda suprasti lietuviškai ir sugeba bendrauti lietuviškai?

– Tai priklauso nuo pačio mokinio įdedamų pastangų − mes turime vieną pamoką per savaitę, tad jeigu namuose patys mokosi žodžių bei peržvelgia tai, ką mokomės pamokoje, gali pakakti pusės metų, kad galėtų paklausti paprasčiausių dalykų, užsisakyti valgyti ir parašyti kažką apie save.

Na, o rimtesniems tekstams suprasti bei pasikalbėti apie juos gali prireikti 1-2 metų (tai labai priklauso nuo pačio mokinio). Labiausiai motyvuoti mokiniai tikrai sugeba nustebinti savo greitais rezultatais.

– Kokie didžiausi iššūkiai kaip dėstytojai, mokančiai užsieniečius lietuvių kalbos? Ar pradžioje mokymai vyksta anglų, prancūzų ar kokia kita kalba? Kuri iš kalbų artimesnė lietuvių kalbai, t. y. kuria kalba lengviau paaiškinti studentams vieną ar kitą lietuvių kalbos atvejį?

– Mokau angliškai, nes taip patogiausia. Jeigu pamokoje yra keletas studentų iš tos pačios šalies bei kažkuris moka lietuviškai geriau, tuomet labai patogu, kad geriau suprantantis paaiškina gimtąja kalba tam, kuriam kyla klausimų.

Sunkiausia paaiškinti linksnius, nes tai užima daug laiko bei praktikos. Studentai dažniausiai išsigąsta, kad lietuvių kalboje yra tiek linksnių bei išimčių.

Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio

Rekomenduojami video