Baltarusijos valdžia Lietuvos sprendimą nepirkti iš elektros iš jų statomos atominės vadina politiniu ir atmeta priekaištus dėl saugumo. O incidentus elektrinėje, kai nukrito reaktoriaus korpusas ir sugriuvo dalis techninės patalpos sienos, vadina mažareikšmiais. Tačiau Lietuvos ekspertai sako, kad baltarusių žodžiams trūksta įrodymų ir nepriklausomų tyrimų duomenų.  

Kelių šimtų hektarų teritorija, saugoma Baltarusijos karių, dar primena statybų aikštelę. Tačiau Minskas tikina, kad jau lapkritį pirmasis reaktorius bus pripildytas kuro, o po bandymų jį paleisti tikimasi kitąmet. Antrąjį reaktorių – 2020 m.

40 kilometrų nuo Vilniaus – būtent ši vieta baltarusiams pasirodė tinkamiausia jų atominei elektrinei. Nepaisant to, kad TATENA rekomenduoja, jog naujos elektrinės turėtų būti statomos mažiausiai 100 kilometrų nuo didžiųjų miestų.

Minskas tikina, kad netoli Astravo, tai geriausia vieta šalyje – esą atlikti išsamūs geologiniai tyrimai.

4 metrų storio siena, saugo antrąjį reaktorių. Baltarusiai sako, kad jis toks pat, kaip pirmasis, kuriame jau vyksta baigiamieji darbai, laukiant kuro. Čia pat 3 metus bus saugomas ir panaudotas kuras, vėliau baltarusiai žada jį grąžinti Rusijai, tačiau bent jau oficialiai apie tokius susitarimus nepranešama.

Baltarusija tikina, kad jų atominėje – naujausios technologijos, tarp jų ir saugumo. Tačiau Lietuva atkerta, kad taip pat „Rosatom“ planuojama statyti elektrinė Suomijoje bus saugesnė vien dėl suomių keliamų reikalavimų.

Baltarusiai tikisi, kad elektrinę pavyks pastatyti pigiau nei už 9 mlrd. eurų. 8 mlrd. Minskui skolina Maskva. Nepaisant to, kad statybos vyksta už rusiškus pinigus, Baltarusija tikisi, kad tai sumažins jų priklausomybę nuo rusiškų dujų. Ekspertų nuomone, baltarusiai labiausiai tikėjosi uždirbti iš elektros eksporto per Lietuvą. Bet Vilniuj nusprendus nepirkti elektros iš nesaugių elektrinių, Minskui gali kilti problemų, kur tą elektrą dėti.

„Kai pradėjom šį projektą, mes eksporto į pajamas neįskaičiavome. Pirkti ar nepirkti – tai Lietuvos reikalas. Bet jei šalia yra kažkas pigiau ir nereikia kurti jokios infrastruktūros, manau, kad tai politinis sprendimas. Na ekonomika su laiku atvers akis. Mes stipriai nenukentėsime, jei lietuviai nepirks“, – sakė Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas.