Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Austrijoje studentas kreipėsi į teismą dėl prievolės naudoti gender kalbą

Vienos (Austrija) universiteto studentės ir studentai privalo savo darbuose naudoti gender kalbą (gendern; vokiečių kalboje, kaip ir lietuvių, giminės kategoriją skiria galūnės. Dženderistinės ideologijos šalininkai vietoj galūnių deda žvaigždutes (*) – red. past).

Universiteto Gairėse ir Vadove nurodytos tam skirtos taisyklės, nors jos ir neatitinka oficialios rašybos reikalavimų – jų nesilaikant gali būti sumažintas studento pažymys. Vienos universiteto Vertimo studijų centro (Zentrum für Translationswissenschaft, ZTW) Tarpkultūrinės komunikacijos studentas su tuo nenori sutikti.

„Universiteto uždavinys nėra prisidėti prie ‚pasaulio keitimo‘ per tam tikrą kalbos formavimą, tam pasitelkiant akademinių rezultatų vertinimą, kaip tai suformuluota Gairėse“, – sako jo advokatas Dr. Geraldas Ganzgeris (Geraldas Gancgeris). Vokiečių kalbos draugija (Verein Deutsche Sprache, VDS) remia universitetui iškeltą ieškinį.

Visuomenės keitimas?

Studijų Gairėse nurodoma, kad gender kalba yra skirta „socialiniams pokyčiams“ ir „įtakai nusistovėjusioms normoms bei galios santykiams“ pasiekti. Tačiau Ganzgeris aiškina: „Studijų tikslas – išmokyti jaunus žmones versti tekstus neatsižvelgiant į ideologijas ir politines intencijas. Reikalauti, kad studentai pereitų į meta-lygmenį ir keistų teksto turinį pagal pasaulėžiūrą – tai jau viršija dėstytojų kompetenciją“.

Jis teigia, kad dženderinimas yra svetimas tikrovei, juolab kad pats universitetas kituose leidiniuose vartoja tokius terminus kaip „ieškovas“, „apeliantas“, „teisėjas“, taigi sutinka, kad bendroji vyriškoji giminė apima visus žmones, nepriklausomai nuo lyties, o taisyklingai vartojama kalba nesukelia jokios diskriminacijos.

„Nepriimtina, kad studentai, nors to nereikalauja jokie įstatymai, verčiami vartoti politizuotą kalbą, jei nori išvengti neigiamo poveikio savo studijų įvertinimui. Kitais atvejais tai būtų vadinama ‚šantažu‘“. A. Ganzgerissako, kad savavališkas egzaminuotojų diktatas yra tiesiog nepriimtinas“.

Finansinė parama

Vokiečių kalbos draugija remia studento veiksmus ir finansiškai, ir moraliai. „Universitetai visada buvo laisvos minties ir atviro diskurso vieta. Tačiau kai juose piktnaudžiaujama siekiant įgyvendinti politinę darbotvarkę, reikia garsiai kalbėti ir kovoti“, – sako VDS pirmininkas profesorius Walteris Krämeris (Valteris Krėmeris).

Versti jauną žmogui rinktis, ar vartoti netinkamą kalbą, ar, priešingu atveju, sugriauti savo ateitį neišlaikius egzaminų, nėra universiteto vertas kelias, – sako W. Krämeris. – Jauni žmonės turi būti tikri, kad jie gali rašyti savo darbus kalba, kuri atitinka jų kalbos jausmą ir yra visuotinai suprantama, o ne priklauso tik akademiniam ir woken („pabudusiųjų“) burbului, kuriame telkiasi esą tikrieji lyčių lygybės gynėjai“.

Tačiau draugija nėra vienbalsiai palaikoma. Pavyzdžiui, vaikų rašytoja Kirsten Boie atmetė VDS kasmetę premiją, skiriamą tiems, kurie „ypač daug nuveikė vokiečių kalbos puoselėjimui ir populiarinimui“. Boie nerimą sukėlė dešiniųjų populistus primenantys W. Krämerio pasisakymai apie „dženderinimo maniją“, „meluojančią žiniasklaidą“ ir „vokiečių kalbos infiltraciją“.

Rekomenduojami video