Kai vieną spalio pabaigos rytą, ieškodamas nelegaliai laikomų ginklų, uniformuotas policijos karininkas atvyko prie Ištvano Gyorkos (Istvan Gyorkos) namo, šeimininkas, nuo paranojos kenčiantis 76-erių metų neonacis, jame užsibarikadavo.

Vėliau sekė mirtinas šūvis ir policijos karininkas parkrito. Ponas Gyorkos buvo nugabentas į areštinę ir ten neišvengiamai sulauks kaltinimų. Nors ne kartą buvo areštuotas ir įtariamas nusikaltimais panaudojant ginklą bei neapykantos skleidimu, ūsuotasis Vengrijos neonacių Nacionalinio fronto judėjimo (NFJ) įkūrėjas mėgo rodytis apsirengęs karine uniforma. Dėl savo fašistinių pažiūrų jis buvo žinomas valstybės mastu, o jo gimtajame Bony mieste, pelkėtose kalvose priešais jo namus, NFJ nuolat rengdavo paramilitarines treniruotes, kurių stebėti kviesdavo miesto gyventojus.

Apie gausias kraštutinių dešiniųjų kareivų sąsajas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis buvo žinoma daug mažiau. Budapešto analitinių tyrimų firmos „Politinis kapitalas“ direktorius Peteris Kreko aiškina: „Mes nemanome, kad ši ataka buvo sąmokslas, diriguojamas Rusijos vyriausybės, bet yra labai rimtų įtarimų, kad p. Gyorkos buvo remiamas Maskvos.“

Po spalį vykusio susišaudymo praeitą savaitę policija atliko reidus į devynias sodybas ir aptiko ginklų, daug sudėtingesnių, nei tikėtasi, saugyklas, jos irgi buvo didesnės, nei tikėtasi. Tačiau jų kilmė nežinoma.

Nors gandai apie Rusijos pagalbą Europos kraštutiniams dešiniesiems sklinda seniai, pastarieji įvykiai Vengrijoje pateikė naujų, daug aiškesnių liudijimų apie ilgalaikes Maskvos pastangas skatinti kraštutinius dešiniuosius ekstremistus.

Svarbiausia, kad Vengrijos nacionalinio saugumo komitetas patvirtino, jog NFJ nariai nuo šiol atvirai treniruojasi su Rusijos diplomatais bei žmonėmis, vilkinčiais Rusijos karinės žvalgybos uniformomis.

NFJ lyderių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, prie kurios pavyko prieiti Vengrijos žiniasklaidai, atskleidžia pastangas nuslėpti iš Maskvos gaunamą finansavimą. Ponas Gyorkos Rusijos interneto domene įsteigė tinklalapį hidfo.ru, kuris faktiškai yra prorusiškos dezinformacijos apie karą Ukrainoje ruporas.

Asmuo, nusimanantis apie Rusijos ir kraštutinių dešiniųjų ryšius, sakė, kad NFJ – 1989 m. įkurta viena iš maždaug tuzino ekstremistinių Vengrijos kraštutinių dešiniųjų grupių – užmezgė ryšius su Rusijos žvalgyba dėl antivakarietiškos, antiglobalistinės Maskvos ideologijos ir abejotinų finansinės paramos perspektyvų.

Žurnalistas Andrašas Dežo (Andras Dezso), tyrinėjantis Vengrijos kraštutinių dešiniųjų judėjimus, sakė, kad Rusijos suinteresuotumas skatinti tokių grupių kaip NFJ veiklą sutampa su platesniais jos tikslais siekti ilgalaikio ekstremistų palankumo. Jis teigia, kad „kalbama ne apie klasikinį šnipinėjimą, o greičiau apie manipuliacijas spauda, viešąja nuomone ar politine sistema“, argumentuodamas tai galimybe tokias grupes kaip NFJ panaudoti politikai destabilizuoti. „Siekdami kurti alternatyvią realybę rusai naudoja visiškai skirtingus ginklus. Jie nori dezorientuoti žmones, kad jie jaustųsi nesaugūs.“

Analitikai klausia, kodėl Vengrijos vyriausybė NATO šalies teritorijoje keletą metų leido Rusijos agentams ir Vengrijos kariškiams atvirai bendradarbiauti, visai nesikišdama į tai. Budapeštas kone vienintelis tarp kaimyninių šalių per pastaruosius šešerius metus neišvarė nė vieno Rusijos atstovo, įtariamo šnipinėjimu.

Buvęs ministras pirmininkas Ferensas Giurčianis (Ferenc Gyurcsany) teigia, kad šimtai Rusijos šnipų nevaržomai veikia Vengrijoje, paversdami Budapeštą Mažąja Maskva.

„Ar mums reikia paprasčiausiai tikėti, kad Vengrijoje nėra veikiančių Rusijos šnipų? – klausė p. Kreko. – Tai tiesiog neįmanoma.“

Vengrijos saugumo tarnybose plinta nusivylimas. Du žmonės, susipažinę su vidinėmis įtampomis šalyje, sakė, kad apie Rusijos paramą pusiau karinėms grupuotėms yra žinoma jau keletą metų, bet artimi vyriausybės ryšiai su Maskva ir ekonomiškai nepalankių sprendimų iš Rusijos pusės baimė trukdė imtis atsakomųjų priemonių. Minėti ryšiai – tai stipri Vengrijos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir žadamas 10-ties milijardų eurų finansavimas Pakšo (Paks) atominėje jėgainėje įrengti du Rusijos gamybos branduolinius reaktorius (tai didžiausia numatoma pastarųjų metų investicija Vengrijoje). Premjeras Viktoras Orbanas, palaikantis draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žodžiais priešinasi ES sankcijų įvedimui Rusijai ir sako, kad bendradarbiavimas su Rusija Vengrijos nacionaliniams interesams yra tiesiog būtinybė.

Opozicijai priklausantis parlamentaras ir Vengrijos nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Žoltas Molnaras (Zsolt Molnar) sakė, kad anksčiau minėtas nužudymas Vengrijos žvalgybos tarnyboms, kurios nepakankamai įvertino NFJ keliamą mirtiną pavojų, buvo „pažadinantis skambutis“. Bet Ž. Molnaras švelniau vertino tarptautinę to nužudymo reikšmę. Jis sakė, kad „nužudymas nebuvo ideologiškai motyvuotas. Nėra būtina jo vertinti diplomatiniu lygmeniu“.

Vengrijos vyriausybė su tuo sutinka, bent jau šiuo metu. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijarto (Peter Szijjarto) sakė, kad prieš išreikšdamas diplomatinį nepasitenkinimą jis palauks oficialių teisinės valdžios pranešimų. Ponas P. Šijarto teigia: „Kai norite išreikšti susirūpinimą rusams, jūs turite vadovautis patikimais įrodymais ir rimtais samprotavimais. Priešingu atveju jūsų pozicijos nebus stiprios.“

Financial Times