Nusikelkime į mūsų planetos plaučiais vadinamą Amazonę, kur pastaraisiais metais ne tik dažniau nei įprasta kyla gaisrai, bet ir neįkainojamuose miškuose įsisiautėjo nelegalūs aukso kasėjai. Skaičiuojama, kad Amazonėje veikia puspenkto tūkstančio nelegalių kasyklų. Šalies prezidentas Žairas Bolsonaras žada jas legalizuoti, o aplinkosaugininkai perspėja apie nepataisomą žalą Amazonės miškams.

Niūrūs gamtą naikinančios veiklos vaizdai atkeliavo ne iš bet kokio miško, o iš Amazonės – dar vadinamos mūsų Žemės plaučiais. Prieš kelias dienas Paros valstijoje filmuotuose kadruose matote nelegalią aukso kasyklą. Ieškodami aukso ir kitų brangių mineralų nelegalūs auksakasiai ne tik negailestingai išplauna šimtus metų augusių medžių šaknis ir visą kitą augaliją, bet ir viso šio proceso metu į dirvą pila gyvsidabrį – nuodingą elementą, padedantį išskirti auksą iš purvo.

  „Nelegalios kasyklos daro nepataisomą žalą aplinkai. Gamtai sunku atsigauti, net ir su žmonių pagalba, nes jie naudoja gyvsidabrį – o jis sukelia sveikatos problemas, ypač indėnams, kurie gyvena prie upės“, – sako mokslininkė Suely Araujo. Gyvsidabris teka į gruntinius vandenis, upę, pakliūva į žuvų organizmus ir galiausiai ant čia gyvenančių gausių nuo pasaulio beveik atsiskyrusių indėnų bendruomenių stalo. Ką jau kalbėti apie verslo Amazonėje sukeliamus gaisrus ir kitą masinį neįkainojamų miškų naikinimą.

„Amazonėje kasmet išnyksta 10 tūkst. kvadratinių kilometrų miško. Ir taip jau trejus metus iš eilės“, – tęsia ji.

Aplinkosaugininkai kalba atvirai – nelegalūs auksakasiai ir kiti miško naikintojai išdrąsėjo prieš kelerius metus į valdžią atėjus Jairui Bolsonarui. Jis pažadėjo atverti verslui Amazonės saugomus rezervatus ir užregistravo kongrese siūlymą legalizuoti tokias nelegalias kasyklas. Pernai metų duomenimis, Amazonėje veikia net 4,5 tūkst. tokių nelegalių aukso kasyklų.